Remiantis Europos Komisijos duomenimis, 2024 m. ES namų ūkių turto dalis, laikoma įmonių ir investicinių fondų akcijomis, siekė 36,6 proc. Palyginimui: JAV, Federalinės rezervų sistemos (FED) skaičiavimais, ši dalis 2024 m. pabaigoje sudarė beveik 45 proc.

Lietuvos finansų viceministras Januš Kizenevič 11-ojoje tarptautinėje finansų rinkų konferencijoje teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį tiek mažmeninių investuotojų poreikiai, tiek investavimo aplinka labai pasikeitė, tačiau iššūkiai, neleidžiantys vytis JAV, regione išliko tie patys.

„Šiandien mažmeniniams investuotojams reikia ne tik prieigos prie rinkų, bet ir paprastumo, pasitikėjimo ir aiškios informacijos, tik tuomet jie aktyviau įsitraukia į investavimą. Be to, tarpvalstybinis investavimas Europoje vis dar ribotas, todėl turime standartizuoti dokumentaciją ir supaprastinti informacijos pateikimą“, – kalbėjo J. Kizenevič.

Jis taip pat pridūrė, kad Baltijos šalys jau yra sukūrusios sėkmingų bendrų iniciatyvų, tačiau tolesniam proveržiui būtina glaudi regioninė partnerystė ir nuoseklus darbas ES mastu.

Pasak JAV finansinių technologijų įmonės „Robinhood“ tarptautinių vyriausybinių ir išorinių ryšių vadovės Chloe Barz, Europoje žmonės vis dar remiasi labiau suprantamomis investicijomis į NT ar pensijų fondus, o JAV kai kurios prekybos platformos žymiai anksčiau nei ES padarė investavimą į akcijas paprastesnį ir aiškesnį, panaikino komisinius ir sąskaitų likučio reikalavimus. Tai padėjo atverti rinką naujai investuotojų kartai.

„Investavimo į kapitalo rinkas įpročiai Europoje yra silpniau išvystyti, tuo metu JAV investuotojų aktyvumą dar 2000-aisiais paskatino biržoje prekiaujamų fondų (angl. ETF) populiarumo augimas ir didesnis prieinamumas“, – pažymėjo C. Barz.

Pasirinkimas labai ribotas

Šiuolaikinės technologijos panaikina daug investavimo barjerų. Pavyzdžiui, suteikia galimybę lengvai įsigyti vertybinių popierių tiesiog atsidarius programėlę telefone. Tačiau pasirinkimas, į ką investuoti, ypač Lietuvoje, išlieka labai ribotas, pastebi „Revolut Securities Europe“ vadovas Rolandas Juteika. 

„Europos rinkos yra labai fragmentuotos. Norint pasiūlyti prieigą prie visų biržų, reikia daug skirtingų integracijų. Tai brangu ir sudėtinga, tačiau būtent tai ir riboja investuotojų pasirinkimo galimybes“, – konferencijoje sakė jis. 

Pasak „Milvas“ fondų valdytojo Tautvydo Marčiulaičio, nors vietinėje Baltijos rinkoje ir dalyvauja didelės įmonės, didžiausias iššūkis čia kyla būtent dėl mažo likvidumo.

„Kalbėjausi su daug investicinių fondų Vokietijoje, Skandinavijoje, jie sako: „Rinka įdomi, bet mes negalime ten įeiti dėl per mažo likvidumo.“ Tai reiškia, kad pinigai tiesiog neteka į rinką. Manau, reikėtų ne reklamuotis „ateikite į Baltijos rinką“, o sukurti sąlygas, kad investuotojas nė nejaustų, jog jis investuoja į Baltijos regioną“, – svarstė T. Marčiulaitis.

Jo nuomone, sprendimas galėtų būti visos Europos akcijų indekso ar ETF sukūrimas, kuris leistų automatiškai į prekybą įtraukti ir mažesnių valstybių rinkas. „Tuomet likvidumas pradėtų augti, o su juo atsirastų daugiau tiek institucinių, tiek mažmeninių investuotojų“, – pridūrė ekonomistas.

Tam pritaria ir Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos pirmininkė Verena Ross. Jos teigimu, kad nors Europos ekonominės laisvės principai ir yra labai svarbūs, dėl didelių skirtumų tarp pačių ES valstybių žemynas kapitalo judėjimo prasme smarkiai atsilieka nuo JAV. 

„Rinkos veikia pagal skirtingas taisykles, mokesčius, produktų struktūras, o tai trukdo kapitalui efektyviai judėti. Jei norime pokyčių, reikia ne mažų žingsnelių į priekį, o esminio proveržio su daugiau politinės valios ir mažiau struktūrinių barjerų, geresnio pasiūlos ir paklausos balanso“, – sakė V. Ross.

Finansinis raštingumas nekyla

Net ir atsiradus naujoms investavimo galimybėms, iš paskos žengiantis gyventojų finansinis raštingumas gali tapti dar vienu pagaliu rate. Pavyzdžiui, naujausias Lietuvos banko atliktas tyrimas rodo, kad minimalų bazinį skaitmeninio finansinio raštingumo lygį šiuo metu siekia vos 16 proc. gyventojų.

Kaip pastebi R. Juteika, dėl prasto finansinio raštingumo žmonės ne visada supranta rizikas, todėl vėliau, investuojant, kyla problemų priimant pagrįstus sprendimus. 

„Kai žmogus prekybos platformoje pradeda pirkti vieną ar kitą finansinį instrumentą, tai nebėra finansinis švietimas. Tikrasis švietimas turi prasidėti daug anksčiau – mokykloje, kur pirmą kartą susiduriama su pinigais, taupymo sprendimais. Tuomet žmogus ateis į rinką jau suvokdamas, ką daryti, o ne bandydamas mokytis iš savo klaidų“, – teigė jis.

Finansų viceministro nuomone, tiek viešasis, tiek privatusis sektoriai turėtų prisiimti bendrą atsakomybę dėl gyventojų finansinio raštingumo rezultatų.

„Viešasis sektorius turi užtikrinti tvarią švietimo politiką, o privatusis sektorius turi būti skaidrus ir patikimas, kad investuodami žmonės jaustųsi saugiai. Šiam tikslui esame numatę aiškius žingsnius: kapitalo rinkos plėtros gaires ir visuomenės finansinio švietimo veiksmų planą. Jeigu veiksime bendrai ir nuosekliai, tikrai galime padidinti pasitikėjimą finansų sektoriumi ir įsitraukimą į kapitalo rinkas“, – sakė J. Kizenevič.