Lietuvos Respublikos finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas į Europos Sąjungos (ES) iššūkius pažvelgė iš Baltijos šalių perspektyvos. Jo teigimu, jos pasirengusios prisiimti finansinę riziką, o geopolitinę – mažinti.

„Tam reikia mažiau biurokratijos kapitalo rinkose ir daugiau saugumo garantijų“, – akcentavo ministras.

Diskusijos dalyviai išsakė įvairių pasiūlymų, kaip padėti Europai augti sparčiau ir tvariau. „Turime perbalansuoti požiūrį: kurti reguliavimą augimui, ne tik rizikai“, – akcentavo „Swedbank“ prezidentas ir generalinis direktorius Jensas Henrikssonas.

Savo ruožtu Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento direktorius Alfredas Kammeris priminė, kad Europos vienam gyventojui tenkančios pajamos trečdaliu mažesnės nei JAV, o 70 proc. šio atotrūkio lemia žemesnis produktyvumas.

Europos Komisijos (EK) narė, atsakinga už finansines paslaugas ir Santaupų bei investicijų sąjungą, Maria Luís Albuquerque diskusijoje pabrėžė vieningos priežiūros svarbą visoje ES finansų rinkoje. „Tas pats klausimas visoje Europoje turėtų sulaukti tokio paties atsakymo“, – sakė ji.

Mažiau popierizmo, daugiau investicijų

Kaip diskusijoje sakė „Swedbank“ prezidentas ir generalinis direktorius, dabartinė finansų sistemos reguliavimo architektūra ES pernelyg gremėzdiška, todėl, jo teigimu, turėtume siekti, kad „teisingas sprendimas būtų lengviausias pasirinkimas“.

Vis dėlto EK narė M. L. Albuquerque atkreipė dėmesį, kad vien ES reguliavimo apimtis dar nenusako viso sudėtingumo. „Didelė dalis naštos kyla dėl nacionalinio „paauksavimo“, kai prie ES taisyklių pridedami papildomi sluoksniai – taip vienas reglamentas virsta 27 versijomis“, – sakė ji.

Ji pabrėžė, kad ES tikslas – užtikrinti vieningą priežiūrą, kad tas pats klausimas visoje Europoje sulauktų tokio paties atsakymo – nesvarbu, ar jis užduodamas Vilniuje, ar Lisabonoje. „Kai kuriose srityse tai gali reikšti glaudesnę koordinaciją ar net bendras priežiūros institucijas, ypač ten, kur veikla iš esmės yra tarpvalstybinė“, – sakė eurokomisarė.

Ji pripažino, nors apie kapitalo rinkų valdymo suartinimą ES kalbama jau daugelį metų, esminis proveržis dar nepasiektas. Anot komisarės, tam būtinas mąstysenos pokytis: „Europos Sąjungos valstybės narės neturėtų konkuruoti tarpusavyje – jos turėtų veikti išvien, kad pasiektų mastą, reikalingą konkurencingumui visame pasaulyje. Nė viena ES šalis pati nėra pakankamai didelė – tik veikdami kartu galime efektyviai konkuruoti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Kinija“, – pabrėžė M. L. Albuquerque.

Kalbėdamas apie investavimo kultūros stiprinimą, J. Henrikssonas siūlė žvelgti „iš apačios į viršų“. Pasak jo, viena didžiausių santaupų problemų Europoje – pernelyg didelė dalis lėšų laikoma taupymo sąskaitose ar investuojama į fiksuoto pajamingumo priemones. Todėl, anot jo, reikėtų siekti didesnės akcijų dalies pensijų portfeliuose, daugiau investicinių fondų ir paprastesnių finansinių produktų.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje visoje šalyje vykdome edukacijas ir kalbame apie asmeninius finansus bei investavimą, klientams įdiegėme mikroinvestavimo galimybę: suapvalinus pirkinio kainą, likutis automatiškai tampa investicija“, – apie banko sprendimus kalba jis.

Vis dėlto komisarė M. L. Albuquerque pabrėžė, kad sprendimai bankų sektoriuje bus grindžiami duomenimis, siekiant užtikrinti realius pokyčius. „Paskelbsime išsamią bankų sektoriaus konkurencingumo ataskaitą. Tačiau vien bankų neužtenka – Europai reikia kapitalo rinkų, kuriose galioja vienodos taisyklės, veikia gilesnė likvidumo bazė ir užtikrinama tikrai vieninga priežiūra“, – diskusijoje sakė EK narė.

Produktyvumo duobė ir gilesnės rinkos

TVF atstovo Alfredo Kammerio vertinimu, Europa turi niūrias vidutinio laikotarpio augimo perspektyvas, o drauge nori išlaikyti gerovės valstybės modelį. „Vadinasi, reikia daugiau augimo – kitaip neužteks pajamų jam finansuoti“, – pabrėžė jis.

A. Kammerio teigimu, produktyvumo spragą atskleidžia įmonių duomenys. „Europos įmonės pernelyg dažnai nepasiekia masto ekonomikos, mat vidaus rinkoje vis dar per daug kliūčių, o be masto nėra investicijų, be investicijų – nėra ir didesnių atlygių“, – kalbėjo TVF atstovas.

Jis taip pat akcentavo, kad ES trūksta ir rizikos kapitalo. „Startuoliams reikia rizikos investuotojų ir gilių akcijų rinkų. Vien bankų pagrindu veikianti sistema šito nesukuria, ypač kai įkaitas dažnai yra nematerialus turtas“, – akcentavo ekspertas.

Anot jo, būtent todėl ES reikia Santaupų ir investicijų sąjungos – ekosistemos, kurioje gimsta ir auga dinamiškos įmonės. „Atverkime visas rinkas taip, kad įmonės galėtų veikti visoje ES, o ne tik mažoje gimtinėje, ir tada – harmonizuokime“, – siūlė A. Kammeris.

Jis taip pat palietė ir gynybos temą kaip galimą inovacijos variklį. Eksperto teigimu, viskas priklauso nuo to, kas gaminama ir kiek inovuojama Europoje. „Jei perkame atskirai, permokame. Bendra viešosioms gėrybėms skirta ES biudžeto dalis turėtų didėti. Vien bendra ginkluotės pirkimų sistema leistų sutaupyti apie 30 proc., energetikoje koordinavimas duoda maždaug 7 proc. naudą“, – sakė TVF atstovas.

Kalbėdamas apie finansinio stabilumo rizikas, A. Kammeris ragino žvilgsnį kreipti ne į bankus. „Po krizės turime saugią, atsparią bankų sistemą. Dabar žiūrėkite į nebankinius finansinius tarpininkus – vadinamąją šešėlinę bankininkystę (angl. shadow banking). Rizika migruoja ten, kur mažiau reguliuojama“, – perspėjo jis.

Baltijos kelias į vieningą rinką

LR finansų ministras K. Vaitiekūnas akcentavo, kad Baltijos šalims svarbiausia – greitis ir nuoseklumas, o ne vienas stebuklingas sprendimas.

„Esame pasirengę prisiimti finansinę riziką, o geopolitinę – mažinti. Tam reikia mažiau biurokratijos kapitalo rinkose, lengvesnių emisijų procedūrų ir aiškių saugumo garantijų“, – sakė jis.

Pasak ministro, regioninė integracija turi tapti praktika, o ne projektų sąrašu. „Bendras Baltijos obligacijų mechanizmas jau veikia – tai tik pradžia. Turime spartinti bendras emisijas, derinti taisykles ir suvienodinti sąnaudas emitentams ar tarpininkams visose trijose šalyse“, – teigė K. Vaitiekūnas.

Jo teigimu, kuo daugiau bus viešų emisijų ir institucinių investuotojų dalyvavimo, tuo greičiau augs rinkų likvidumas ir mažės periferijos nuolaida.

Ministras priminė, kad inovacijų ciklas Lietuvoje prasidėjo gerokai anksčiau nei karas Ukrainoje. „Turėjome ir turime stiprias lazerių, optikos ir kitų aukštųjų technologijų įmones, kurių produktai eksportuojami visame pasaulyje. Gynybos biudžetams didėjant, atsirado nišinių fondų mažoms priešdroninėms technologijoms, oro erdvės stebėsenai ir apsaugai. Viešieji pinigai šio ciklo nepaneš – būtina greitesnė prieiga prie kapitalo rinkų“, – pabrėžė jis.

K. Vaitiekūnas taip pat pridūrė, kad kapitalo rinkų gilinimas neatsiejamas nuo mastelio. „Baltijos verslai turi galėti laisvai išeiti į platesnę investuotojų auditoriją, o investuotojai – įsigyti vertybinių popierių be papildomų trinties kaštų. Tai reiškia vienodesnes taisykles, greitesnį prospektų derinimą ir bendras rinkos infrastruktūras“, – sakė ministras.

Jo teigimu, reformos greitį lems ne tik norminiai pakeitimai, bet ir kultūrinis poslinkis. „Bandymas supaprastinti taisykles neretai primena vairavimą: visą atkarpą lėkėme šešta pavara, o tada – atbuline. Turime pereiti nuo „gyvename saugiai“ prie „prisiimame riziką, kad būtume konkurencingi“. Kitaip neužsiauginsime įmonių, kurios gali atsikratyti paribio etikėtės ir eiti į gilesnes rinkas“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Ministras akcentavo ir gyventojų vaidmenį. „Jei norime gilios SIU, reikia, kad namų ūkiai dalyvautų rinkose: daugiau akcijų pensijų portfeliuose, daugiau fondų ir paprastų, skaidrių produktų. Be investavimo kultūros nebus ir ilgalaikio likvidumo“, – pastebėjo jis.

Reziumuodamas K. Vaitiekūnas akcentavo, kad Baltijos kelias į vieningą rinką – tai trys lygiagretūs bėgiai: saugumas, reguliavimo supaprastinimas ir regioninė integracija. „Jei visi trys juda kartu, turime galimybę pereiti nuo mažų, fragmentuotų kiemų prie bendros žaidimo aikštelės – tokios, apie kurią kalba ir TVF, ir Europos Komisija“, – teigė ministras.