Pinigų mulai

Ką turite žinoti?

Daugiau kaip 90% pinigų mulų atliekamų pervedimų yra virtualių nusikaltimų sudėtinė dalis. Neteisėtai gautų pinigų kilmė dažnai susijusi su duomenų vagystėmis, kenkėjiškomis kompiuterinėmis programomis, sukčiavimu internetu bei apgaulingų el. parduotuvių veikla, sukčiavimu apsimetant įmonės vadovybe, imituojant romantinius santykius ir daugybe kitų.

Kaip verbuojami pinigų mulai?

Pasitelkę naująsias technologijas, organizuotos nusikalstamos grupuotės kuria naujas schemas, kuriomis siekia apgauti žmones:

  • tariamai teisėti darbo skelbimai (pvz., „Pinigų pervedimo agento darbas“);
  • tariamai teisėti skelbimai internete;
  • asmeniškai arba elektroniniu paštu pateikiamos tiesioginės užklausos;
  • socialiniai tinklai (t. y. „Facebook“ įrašai uždarose grupėse);
  • pranešimai, siunčiami per susirašinėjimo programas (pvz., „Whatsapp“, „Viber“).

Kokie asmenys dažniausiai patenka į nusikaltėlių akiratį?

  • dažnai kalbinami naujai į šalį atvykę asmenys (netrukus po atvykimo), taip pat bedarbiai, studentai ir žmonės, patiriantys finansinių sunkumų;
  • nusikaltėlių taikiniu verbuojant dažniau tampa vyrai nei moterys, taip pat 18–34 metų asmenys,  palyginti su 55 metų ir vyresniais.

Kokie yra įspėjamieji ženklai?

Toliau išvardyti aspektai nebūtinai nurodo, jog siūlymas susiję su pinigų mulų verbavimu, tačiau paprastai yra pasitelkiami verbuotojų:

  • pinigų mulų veiklos reklamos ir pasiūlymai gali kopijuoti tikrą įmonės svetainę bei turėti panašų interneto adresą, kad sukčiavimas atrodytų autentiškas;
  • elektroniniu paštu dažnai rašoma keistai, prastos struktūros sakiniais su gramatinėmis ir rašybos klaidomis. Su pasiūlymu susietas el. pašto adresas vietoje organizacijos domeno yra sukurtas interneto platformoje („Gmail“, „Yahoo!“, „Windows Live Hotmail“ ir t. t.);
  • šiuose skelbimuose paprastai nurodoma, esą užsienio kompanija ieško „vietinių/ nacionalinių atstovų“ arba „agentų“, kad jie veiktų įmonės vardu tam tikrą laiką, šitaip išvengiant didelių atskaitymų už sandorius ar vietinių mokesčių;
  • veikla susijusi su pinigų ar prekių perdavimu;
  • tikslios užduotys nėra aprašytos;
  • išsilavinimo ar patirties reikalavimai nėra nurodyti;
  • akcentuojama, kad sandoriai bus vykdomi internetu. Apskritai pasiūlymas žada svarų atlygį mainais į nedidelį indėlį;
  • veiklos, kuria esą verčiasi įmonė, pobūdis gali skirtis, tačiau reklamuojamo darbo specifika visada reiškia, kad turėsite naudoti savo banko sąskaitą pinigams pervesti.

Kaip apsisaugoti?

  • jei galimybė skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra;
  • būkite labai atsargūs su nepageidaujamais el. laiškais ar užklausomis socialiniuose tinkluose, kurios žada galimybę lengvai užsidirbti;
  • visada tikrinkite informaciją apie įmonę, kuri jums pateikia darbo pasiūlymą, ir patikrinkite, ar jos kontaktiniai duomenys (adresas, fiksuotojo telefono numeris, el. pašto ir interneto svetainės adresas) yra teisingi ir ar jie yra registruoti jūsų šalyje;
  • būkite ypač atsargūs su darbo pasiūlymais, teikiamais asmenų ar įmonių iš užsienio, nes jums bus sudėtingiau sužinoti, ar jie tikrai yra teisėti;
  • niekada neperduokite savo banko sąskaitos ar kitų asmeninių duomenų kitiems asmenims, nebent juos pažįstate ir jais pasitikite;
  • ieškokite aprašytų įspėjamųjų ženklų ir būtinai nuodugniai pasidomėkite potencialiu darbdaviu prieš sutikdami dalyvauti jo veikloje.

Ką daryti?

  • gavę įtartinų el. laiškų, neatsakykite į juos ir nespauskite pateiktų nuorodų. Vietoje to informuokite policiją;
  • jei, perskaitę šią informaciją, manote, kad esate įtraukti į pinigų mulų schemą, nedelsdami nustokite atlikti pinigų pervedimus ir praneškite savo bankui arba paslaugų teikėjui, kurio platforma naudojotės operacijai atlikti, ir teisėsaugai.