BDAR

P1228676.jpg
2022 06 10

Europoje vykstant karo veiksmams ir Rusijai mėginant manipuliuoti energetikos ištekliais kaip poveikio priemone, perėjimas prie žaliosios ekonomikos negali būti atidėliojamas. Lietuva šioje srityje jau tampa pavyzdžiu kitoms Europos valstybėms. Tačiau, norint sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energetikos, reikalingi struktūriniai pokyčiai, aiškūs vertinimo kriterijai bei naujausios technologijos.

Šiomis temomis praėjusią savaitę diskutuota tarptautinėje finansų konferencijoje „Žaliųjų finansų strategijos įgyvendinimas Baltijos šalyse“ (angl. “Making Green Finance a reality in the Baltics”), kurią surengė Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Europos Audito Rūmai ir Lietuvos bankų asociacija.

Kuras – nebe resursas, o ginklas

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė konferencijoje akcentavo, jog Lietuva visiškai pritaria ambicingam Europos Sąjungos tikslui iki 2050 m. tapti pirmąja pasaulyje klimatui neutralia ekonomika.

„Mes tikime, kad šis aplinkosauginis pokytis yra būtinas ne tik siekiant sustiprinti ekonomikos atsparumą ar sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet taip pat turi svarbų geopolitinį aspektą – turime tikslą atsieti šalį nuo Rusijos naftos, dujų ir elektros energijos, kurie pasirodė esantys ne resursai, o veikiau ginklai“, – akcentavo Ministrė Pirmininkė.

Žalioji transformacija Lietuvos seniai suvokta ne tik kaip indėlis kovojant su klimato kaita, bet ir kaip vienas esminių energetinio saugumo veiksnių. Šiuo metu tai rezonuoja su geopolitine padėtimi, o anksčiau priimti sprendimai dėl energetinės nepriklausomybės – atsiperka. „Karas daugeliui šalių parodė perėjimo prie žaliosios ekonomikos ir energetinės nepriklausomybės svarbą. Labai didžiuojuosi sprendimais, priimtais Lietuvoje A. Kubiliaus Vyriausybės metu ir vėliau, po Krymo aneksijos. Manau, kad šiuo metu daug šalių įvertina tokių sprendimų svarbą“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė atkreipė dėmesį, kad svarbu rasti būdą integruoti gynybos ir tvarumo temas. Ji priminė ES bandymus prieš kelerius metus pradėti kurti bendrą gynybos pramonę, įsteigiant Europos gynybos fondą: derantis dėl ES biudžeto, fondo dydis buvo gerokai apkarpytas, nes gynyba nelaikyta prioritetu. Prasidėjus karui, situacija pasikeitė kardinaliai.

„ESG kriterijų pagrindas yra Jungtinių Tautų suformuluoti 69 darnaus vystymosi tikslai, kurie apima daugelį žmogaus gyvenimo aspektų. Neabejoju, kad čia atsiras vietos ir gynybai, reikalingai visuomenės saugumui užtikrinti“, – akcentavo LBA prezidentė.

Lietuvos lyderystė – pastebima

Anot G. Skaistės, Lietuva parodė lyderystę, siekdama energetinės nepriklausomybės – turime savo SGD terminalą, elektros jungtis su kitomis Vakarų Europos šalimis. Vyriausybės vizija – paversti Lietuvą ir žaliųjų finansų centru bent jau Baltijos regione.

„Šiuo metu Vyriausybė pateikė teisės aktus palengvinančius verslo ir individualių asmenų investicijas į atsinaujinančią energetiką ir energinį efektyvumą, taip pat didinamos „žaliųjų pirkimų“ apimtys, tobulinama mokesčių politika. Žiūrint į tolesnius veiksmus, drauge su EK ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) parengėme Žaliųjų finansų veiksmų planą. Jame numatyti konkretūs pasiūlymai sutelkiant didesnės apimties finansinius išteklius, ypač privataus kapitalo, ambicingų tikslų klimato kaitos srityje siekimui. Tarp pasiūlymų – Žaliųjų finansų instituto steigimas, įmonių tvarumo duomenų bazė, investavimo galimybės, „žalumo“ kriterijai“, – sakė ministrė G. Skaistė.

Vienas iš Vyriausybės atstovės įvardytų iššūkių – būtinybė didinti ribotas nacionalinės kapitalo rinkos galimybes. Vis dėlto EK viceprezidentas Valdis Dombrovskis pažymėjo, kad ir čia Lietuvos pažanga – akivaizdi.

„Nors regiono finansų rinkos yra riboto dydžio, bendra jų išleistų žaliųjų obligacijų suma viršija 1 mlrd. eurų ir Lietuva čia pirmauja“, – akcentavo V. Dombrovskis. Jo vertinimu, teigiamos tendencijos turi išlikti ir ateityje, o pasiūlytas ES žaliųjų obligacijų standartas gali padėti sustiprinti Baltijos šalių rinkos plėtrą ir augimą.

Preliminariais Lietuvos integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano skaičiavimais, pokyčiams pereinant prie atsinaujinančių išteklių energijos numatoma beveik 14 mlrd. eurų, iš kurių 10 mlrd. eurų skirs valstybė. Tikimasi, kad 4 mlrd. eurų pavyks sutelkti iš privataus sektoriaus.

„Privatiems investuotojams reikia gerai išaiškinti investicijų į tvarias įmones ekonominę naudą“, – akcentavo finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė. Anot viceministrės, privalu padėti ne tik žaliąjį kelią pasirinkusioms įmonėms, bet ir toms, kurios dar tik siekia tokiomis tapti.

Svarbu vienodi standartai ir supratimas

Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius atkreipė dėmesį, kad žaliosios ekonomikos srityje daug reikšmės tenka vartojamoms sąvokoms ir jų supratimui. Pavyzdžiui, reta diskusija tvarumo tema apsieina nepaminėjus Europos Sąjungos taksonomijos – tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistemos.

Anot R. Šadžiaus, paprastai tariant, taksonomija yra klasifikacija, o dabar ši klasifikacija turėtų būti papildyta kriterijais, kaip priskirti įmones ir veiklas prie klimatui palankių ar nepalankių. Taksonomijos reglamentas padės sudaryti pirmąjį pasaulyje žaliąjį sąrašą. Jį bus galima pasitelkti vertinant, kokį poveikį klimatui ir aplinkai daro konkretus projektas, įmonė ar ekonominės veiklos rūšis.

Kaip žinoma, EK planuoja drastiškai mažinti energetinę priklausomybę ir energijos suvartojimą. Tačiau abi pereinamojo laikotarpio technologijos – atominės ir dujų elektrinės – įtrauktos į taksonomiją, yra labai susijusios su energijos tiekimu iš Rusijos.

„Dabar iškyla klausimų, ar branduolinė energija yra žalia, ar ne. Taip pat yra ir su dujomis. Tai iškastinis kuras ir Lietuvoje dėl jo niekam nekyla klausimų, tačiau daugelyje Europos šalių jos yra alternatyva angliai. Ar dujų reikėtų atsisakyti? Jei norime, kad žalioji ekonomika veiktų, turėtume aiškiai sutarti, kas yra žalioji ekonomika, ir tada galėtume patikrinti, ar projektas yra žalias, ar ne“, – diskusijoje kalbėjo R. Šadžius.

Europos Audito Rūmų narys aptarė ir dar vieną svarbų aspektą, su kuriuo susiduria savo darbe – ekomanipuliavimą, angliškai – „greenwashing“, kai konkretus projektas nusakomas pasitelkus žalumo aspektus, kurių jis faktiškai neturi. Antai, ką tik paskelbtoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje kritikuojama net ir EK, kuri, auditorių nuomone, net pusantro karto pervertino 2014−2020 m. ES biudžeto išlaidas klimatui.

Anot R. Šadžiaus, „žalumo“ vertinimą būtų tikslinga atlikti vadovaujantis ESG (angl. Environmental, Social, and Governance) – aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos –  kriterijais. Tačiau tam Europoje dar nėra sukurta unifikuoto jų priežiūros ir auditavimo mechanizmo.

4 493 786

Bankų klientų skaičius

22 800 363

Paskolų portfelis, tūkst. €

7 358

Sektoriaus darbuotojų skaičius
Nariai
  • Citadele
  • EM bank
  • Lietuvos centrinė kredito unija
  • Luminor
  • Meidicnos bankas
  • OP
  • PayRay
  • SEB
  • Swedbank
  • Šiaulių bankas
  • Revolut
Asocijuoti nariai
  • Creditinfo
  • Danske
  • INVL
  • Intrum
  • Nasdaq
  • Nh-cap
  • Scorify
  • Skidsolutions
  • Ondato