BDAR

Fb_event cover-1200x628 px.jpg
2022 06 02

Šį penktadienį, birželio 3 dieną, Vilniuje Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Europos Audito Rūmai ir Lietuvos bankų asociacija suburs aukšto lygio politikos formuotojus, verslo ir tarptautinių organizacijų lyderius tarptautinėje finansų konferencijoje „Žaliųjų finansų strategijos įgyvendinimas Baltijos šalyse“ (angl. “Making Green Finance a reality in the Baltics”). Rengėjų teigimu, Europoje vykstant karui, perėjimas prie žaliosios ekonomikos yra neatidėliotinas, tačiau, norint sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energetikos, svarbūs ir struktūriniai pokyčiai bei naujosios technologijos.

Karas Ukrainoje pakeitė Europos Sąjungos (ES) požiūrį į priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, kurio vartojimas daro didžiulę įtaką klimato kaitai. Europos Komisija planuoja drastiškai mažinti šią priklausomybę ir energijos suvartojimą. Tačiau abi pereinamojo laikotarpio technologijos – atominės ir dujų elektrinės – įtrauktos į ES tvarios veiklos klasifikavimo sistemą, vadinamąją taksonomiją, labai susijusios su energijos tiekimu iš Rusijos. Kadangi ES bando trumpuoju laikotarpiu jo atsisakyti, įgyvendindama veiksmų planą „REPowerEU“, akivaizdu, kad tik greitas ir veiksmingas perėjimas prie tvarių energijos šaltinių gali užtikrinti mūsų energetinę nepriklausomybę, taigi ir suverenumą bei saugumą.

Būtinas skaidrumas ir sąžiningumas

„Žalioji transformacija reikalauja milžiniškų išteklių. Todėl labai svarbu efektyviai sutelkti tiek viešuosius, tiek privačiuosius resursus. Skaičiuojama, kad per šį dešimtmetį finansuoti Lietuvos perėjimą prie žaliosios ekonomikos reikės apie 14 mlrd. eurų, iš jų beveik 10 mlrd. eurų skirs valstybė. Likusią dalį turės užtikrinti privatūs subjektai. Šiuo metu baigiame rengti Tvariųjų finansų veiksmų planą, kuris leis sukurti palankią ekosistemą privačių lėšų panaudojimui ir investavimui. Tikiu, kad ši konferencija pasitarnaus kaip platforma keistis idėjomis, skatinant sklandų perėjimą prie žaliosios ekonomikos, kurios svarbą dar labiau išryškina geopolitinės aktualijos“, – sakė Lietuvos Respublikos finansų ministrė Gintarė Skaistė.

ES rems greitą žaliąją transformaciją, teikdama didelę investicinę paramą, tačiau, kaip pažymi ES auditoriai, reikia skirti deramą dėmesį efektyviam šių lėšų naudojimui. Be to, norint užtikrinti atskaitomybę, būtina sąžiningai atskleisti su tvarumu susijusią informaciją. Greita kapitalo rinkų sąjungos pažanga ir integruotos tvarios kapitalo rinkos yra dar vienas esminis veiksnys, kuris užtikrintų greitesnį perėjimą prie nulinės emisijos ekonomikos.

„Dėl klimato kaitos nebegalime sau leisti netvarių investicijų. Esame įsipareigoję sukurti integruotas tvarias finansų rinkas, kad galėtume įveikti šiandienos iššūkius ir užtikrinti mūsų piliečių ateitį. Be to, perėjimas prie ekologiškos ekonomikos tapo ypač aktualus, atsižvelgiant į Europoje vykstantį karą ir būtinybę permąstyti bent jau mūsų energetikos politiką. Vadovaujantis aktualia ES auditorių išvada, ES ir nacionaliniu lygmeniu reikia imtis ryžtingų veiksmų, kad privatus ir viešasis finansavimas būtų nukreipti į tvarias investicijas, kuriant nulinės emisijos ekonomiką. Be to, aplinkosaugos, socialinės ir valdymo (angl. ESG) informacijos reitingams ir duomenų atskleidimui reikalingas tinkamas reguliavimas, kad būtų užkirstas kelias vadinamajam žaliajam smegenų plovimui ir užtikrintas piliečių pasitikėjimas finansų rinkų tvarumu. ES auditoriai yra pasirengę dalytis savo įžvalgomis“, – sakė Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius.

Po vėjo elektrinę kiekvienam?

Žmonės visoje ES, ypač Baltijos šalyse ir Lenkijoje, pademonstravo neįtikėtiną solidarumą ir paramą Ukrainai, priimdami didesnius energijos kaštus kaip puoselėjamų vertybių, nepriklausomybės ir laisvės kainą.

Tačiau šiuo metu svarbu suprasti, kad toks pat solidarumas yra būtinas, norint pasiekti tvarią energetinę nepriklausomybę. Viešasis sektorius turi sumažinti administracinę investicijų į tvarią energiją naštą ir suteikti investuotojams tikrumo. Tikimasi, kad piliečiai savo ruožtu palaikys šias technologijas ir investicijas, net jei tokia pozicija reikštų vėjo jėgainių parką jų pačių kieme. Tai – bene vienintelis būdas priimtinomis sąnaudomis užtikrinti tvarius projektus, kurie sugrįžtų energijos pavidalu.

„Europos Komisija per ateinantį dešimtmetį sutelks bent 1 trln. eurų tvarių investicijų, o tam, kad jos būtų efektyviai panaudotos, reikia visų ekonomikos dalyvių: politikos, finansų, verslo – įsitraukimo. Šiokį tokį žaliųjų finansų proveržį jau pastebime – bankai ir kitos kredito įstaigos pristato vis daugiau žaliųjų finansavimo produktų, o nuo šių metų pradžios didžiųjų verslo klientų prašo pateikti ir duomenis apie įmonių ŠESD emisijas – jie vertinami priimant sprendimus dėl kreditavimo. Šioje konferencijoje stengsimės atsakyti, ko reikia, kad verslas sparčiau investuotų į veiklos žalinimą bei ko reikia pačiam finansų sektoriui, jog transformacija įgautų didesnį pagreitį“, – teigė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Darbotvarkėje – strateginiai ir praktiniai klausimai

Konferencijoje bus aptarti įvairūs Europos žaliojo kurso ir žaliosios transformacijos aspektai. Pirmojoje sesijoje „ES žalioji transformacija: finansų sektoriaus vaidmuo naujojoje ekonomikoje“ (angl. “EU green transition: the role of the financial sector in the new economy”) ES ir nacionalinių vyriausybinių institucijų atstovai diskutuos, kokiame kelionės etape šiuo metu yra ES, kaip planuojama tenkinti tvaraus finansavimo poreikius, atsižvelgiant į ES energetinę autonomiją ir geopolitinius konfliktus, taip pat aptars žaliųjų finansų ateities perspektyvas Europoje ir pasaulyje.

Antroji sesija „Baltijos regiono tvaraus finansavimo strategija“ (angl. “Strategy for sustainable finance in the Baltic region”) bus skirta Europos ir Baltijos šalių finansų institucijų atstovų įžvalgoms apie esamą situaciją ir iššūkius tvaraus finansavimo srityje Šiaurės ir Baltijos šalių regione: bendradarbiavimo aktualumą, poreikį ieškoti sinergijos ir telkti pastangas sprendžiant visiems rūpimus klausimus.

Europos žaliasis kursas reiškia didelius tradicinės skolinimo praktikos ir kriterijų pokyčius. Trečiojoje konferencijos sesijoje „Žaliasis skolinimas: naujas požiūris į  bankininkystę“ (angl. “Green lending as a reinvention of the banking”) komercinių bankų ir Lietuvos banko vadovai dalysis vertinimais iš rinkos ir reguliavimo perspektyvos, kokie svarbiausi pokyčiai šiuo metu vyksta skolinimo srityje ir ką turėtų žinoti klientai.

Tvarumas kai kurioms įmonėms tapo savotišku „Šventuoju Graliu“. O kai kuriais atvejais – jau ir vieninteliu galimu veikimo būdu. 4-oje sesijoje „Ką reiškia tapti tvarumo čempionu?“ (angl. “What does it take to become champion in sustainability?“) finansų ir verslo įmonių atstovai ir ekspertai aptars tradicinio verslo konversijos į tvarųjį patirtis bei ateities perspektyvas, o taip pat – būdus ir priemones tvarumui objektyviai įvertinti ir atskirti nuo vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. “greenwashing“).

Konferencijoje penktadienį dalyvaus Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis, Lietuvos Respublikos finansų ministrė Gintarė Skaistė, Europos investicijų banko prezidentas Werner Hoyer, Tarptautinio valiutos fondo Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Mahmood Pradhan, Europos Komisijos Struktūrinių reformų rėmimo generalinio direktorato (DG REFORM) generalinis direktorius Mario Nava, Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (angl. ESMA) vykdomoji direktorė Natasha Cazenave, EUROFI finansų forumo prezidentas Davidas Wrightas, Lietuvos Respublikos finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko žaliųjų finansų sistemų vadovė Maya Hennerkes, Latvijos finansų ministerijos parlamentinis sekretorius Atis Zakatistovs, Šiaurės investicijų banko viceprezidentas ir kreditavimo vadovas Søren Kjær Mortensen, LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, „Swedbank“ Lietuvoje generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė Inga Skisaker, SEB banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, „Luminor“ banko generalinis direktorius Peter Bosek, LHV banko institucinių rinkų vadovas Ivaras Bergmanis, „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantysis partneris Tomas Kontautas, „Nasdaq“ viceprezidentas, ESG sprendimų vadovas Tomas Thyblad, „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis, AB „AUGA group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius.

Nemokamas renginys anglų kalba vyks viešbučio „Crowne Plaza Vilnius“ konferencijų centre ir bus tiesiogiai transliuojamas interneto svetainėje www.financeconference.eu ir Finansų ministerijos „Facebook“ paskyroje.

4 493 786

Bankų klientų skaičius

22 800 363

Paskolų portfelis, tūkst. €

7 358

Sektoriaus darbuotojų skaičius
Nariai
  • Citadele
  • EM bank
  • Lietuvos centrinė kredito unija
  • Luminor
  • Meidicnos bankas
  • OP
  • PayRay
  • SEB
  • Swedbank
  • Šiaulių bankas
  • Revolut
Asocijuoti nariai
  • Creditinfo
  • Danske
  • INVL
  • Intrum
  • Nasdaq
  • Nh-cap
  • Scorify
  • Skidsolutions
  • Ondato