Dėl pernelyg konservatyvių kapitalo reikalavimų Europos verslų ir gyventojų nepasiekia bent 1,5 trln. Eur kreditų. Šią padėtį lemia tai, kad 90 proc. bankų nepaskirstytojo pelno yra naudojama ne skolinimui, o priežiūros institucijų padidintiems kapitalo reikalavimams vykdyti.
Tai parodė Europos bankų federacijos (EBF) ir Pasaulinės rizikos profesionalų asociacijos (GARP) tyrimas. Jo metu analizuoti 15-os didžiųjų Europos bankų, valdančių du trečdalius visos rinkos aktyvų, duomenys.
Anot studijos, šie bankai 2022-2024 m. sukaupė 112,6 mlrd. Eur nepaskirstytojo pelno, tačiau net 102 mlrd. Eur iš šios sumos buvo skirta naujiems, priežiūros institucijų nuožiūra 2021-2024 m. įvestiems, kapitalo reikalavimams vykdyti.
EBF pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu nekito pasaulio centrinių bankų plačiai taikomi vadinamieji Bazelio kapitalo ir likvidumo reikalavimai, tad minėta suma atsiranda tik dėl Europoje pastaraisiais metais papildomai įvestų 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) saugiklių.
Remiantis Europos centrinio banko metrika, atlaisvintas 102 mlrd. Eur dydžio kapitalas galėtų virsti daugiau kaip 1,5 trln. Eur vertės paskolomis verslui ir gyventojams.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA), kuri yra EBF narė, vertinimu, Europos bankinė sistema nuo 2010 m. pasiekė ir pranoko pradinius sektoriaus atsparumo tikslus, kurie buvo toliau griežtinami prasidėjus šiam dešimtmečiui. Todėl dabar, Europos verslui patiriant reikšmingus konkurencingumo iššūkius, pernelyg konservatyvūs kapitalo reikalavimai riboja itin reikalingo kreditavimo galimybes.
„Kartu su EBF kviečiame žemyno politikos formuotojus grįžti prie Bazelio standartų. Tai Europos bankų sistemai padėtų efektyviau naudoti kapitalą tuomet, kai prognozuojamas reikšmingas kreditavimo paklausos augimas“, – komentuoja LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.
LBA taip pat prisideda prie EBF kvietimo stabdyti tolesnį kapitalo reikalavimų didinimą ir prie raginimo tobulinti sektoriaus reguliavimą šalinant dubliavimosi ir nenuoseklumo atvejus. Tiek LBA, tiek EBF pabrėžia, kad Europos bankų sistema šiuo metu yra tvari ir itin konservatyvi. Daug didesnius iššūkius kelia poreikis didinti verslo konkurencingumą ir gerinti tam reikalingo kreditavimo prieinamumą.
Savo ruožtu 2025 m. III ketvirčio pabaigoje Lietuvoje veikiančių paskolų verslui portfelis sudarė 13,9 mlrd. Eur, rodo Lietuvos banko duomenys. Nuo 2020-ųjų iki 2025 m. rugsėjo portfelis išaugo 86 proc. Vertinant verslo paskolų metinį augimo tempą, Lietuvoje jis rugsėjį siekė 20,2 proc. – tai didžiausias rodiklis, lyginant su kitomis euro zonos valstybėmis, septynis kartus viršijantis euro zonos vidurkį.
