LBA pozicija:

Pozityviai vertiname Lietuvos banko įvardytas kryptis, kuriomis galėtų būti plėtojama mokėjimo paslaugų rinka. Tačiau šiuo metu, kai atskirų valstybių mokėjimų sistemos yra išaugusios į integruotą tarptautinę atsiskaitymų infrastruktūrą, nacionalinė mokėjimų strategija turėtų atkartoti Europos mokėjimų strategiją, o ne kurti naują režimą.

Praktiškai dauguma šios reikšmingos infrastruktūros veiklos aspektų yra reguliuojami Europos Sąjungos teisės aktais. Tad manome, kad ir formuluojant strateginius tikslus Lietuvai prasmingiau būtų taikyti šiai sričiai europinę perspektyvą, vengiant nacionalinių iniciatyvų.

Pavyzdžiui, atsižvelgiant į veiksnius, kurie skatina kelti klausimus dėl Europos finansinio suvereniteto bei alternatyvų populiarioms mokėjimo sistemoms, vartotojų poreikius bei valstybių interesus labiausiai atitiktų tarptautinis europinis sprendimas. Jį jau plėtoja Europos centrinis bankas – tai skaitmeninio euro projektas, todėl vystyti papildomas nacionalines alternatyvas neefektyvu. Savo ruožtu Lietuvoje veikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai veikia inovatyviai ir savo klientams sudaro galimybę naudotis visomis naujausiomis mokėjimų technologijomis.

Tas pats pasakytina apie sukčiavimų prevencijos sritį. Didžioji dalis nacionaliniu lygiu siūlomų nuostatų jai stiprinti savo esme atitinka šiuo metu tikslinamo ir 2028-aisiais įsigaliosiančio europinio reglamento turinį. Kaip jau sakėme viešai, esame įsitikinę, kad prioritetas turėtų būti teikiamas vieningai reguliacinei praktikai. Juolab kad Lietuvoje veikiantys bankai per pastaruosius trejus metus dukart padidino prevencinius pajėgumus: bendra apsaugotų klientų lėšų dalis išaugo nuo 33 iki 68 proc. Kalbant apie netikrus laiškus ir SMS žinutes, arba „phishing“ tipo sukčiavimus, LBA nariai sustabdo 83 proc. šių atakų.

Diskutuodami tokiomis temomis kaip finansinių paslaugų prieinamumas šalyje primename, kad 2022-aisiais šalies bankams ir kredito unijoms įgyvendinus su Lietuvos banku pasirašytą memorandumą dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo šalyje, papildant daugiau kaip 1000 komercinių bankomatų, pastatytas 100 bankomatų tinklas BANKOMATAS.LT. 

Memorandumas buvo ilgalaikis sektoriaus įsipareigojimas, kurį dabar siūloma įvertinti iš naujo, nors reali situacija keičiasi kitokia linkme. Regionų gyventojų skaičius krenta, vartotojų poreikiai keičiasi, ir grynųjų pinigų naudojimas nuosekliai mažėja. Lietuvos banko duomenimis, grynųjų pinigų išdavimo operacijų skaičius šalies mokėjimo paslaugų teikėjų prižiūrimuose bankomatuose čia išleistomis mokėjimo kortelėmis per dešimtmetį susitraukė tris kartus – nuo 17,2 mln. operacijų 2015 m. II ketvirtį iki 5,7 mln. operacijų 2025 m. II ketvirtį.

Trečdalis BANKOMATAS.LT tinklo bankomatų veikia neefektyviai, t. y. juose pinigų išsigryninama mažiau nei 1 000 kartų per mėnesį. Todėl papildomų bankomatų poreikis yra diskutuotinas. 

Kalbėdami apie fizinių paslaugų teikimo skyrius, pritariame minčiai, kad kiekviena vietovė ir gyvenvietė reikalauja individualizuoto požiūrio. Taikydami jį, bankai ir kredito unijos nuolat stebi situaciją ir siūlo atitinkamus sprendimus. 2026 m. sausio duomenimis, šalyje, be 144 įprastinių bankų skyrių, veikia 12 veikiančių kintamu darbo laiku, juos papildo 127 kredito unijų aptarnavimo taškai, paslaugas teikia ir mobiliosios komandos – pavyzdžiui, vien pernai jos lankėsi daugiau kaip 100 vietovių.