BDAR

2021-07-29.jpg
2021 07 29

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, antrąjį 2021 m. ketvirtį, lyginant su pirmuoju, elektroninių sukčių Lietuvos gyventojams daroma žala sumažėjo beveik milijonu eurų – tai siejama su šiltuoju metu sezonu bei aktyvia finansų rinkos dalyvių ir institucijų prevencine komunikacija. Vis dėlto nerimą kelia sukčiavimų atakų intensyvumas: fiksuojamų incidentų skaičius ir nuostoliai per metus ūgtelėjo dvigubai, o ypač išskiria vėl paplitęs telefoninis sukčiavimas.

Antrąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai fiksavo 645 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje, nuostoliai siekia 2 mln. eurų (palyginimui – pirmąjį šių metų ketvirtį jie sudarė 2,9 mln. eurų). Iš viso pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos finansų ir kredito įstaigos registravo 1117 tokius atvejus – panašiai, kiek pernai įvyko per metus. Pusmečio nuostoliai jau pranoko per 2020-uosius padarytą žalą: šiemet, pasibaigus birželiui, jie pasiekė 5 mln. eurų, kai pernai per visus metus dėl sukčių prarasta 4,8 mln. eurų.

Kurį laiką liūdnoje nuostolių statistikoje pagal daromus nuostolius pirmavęs investicinis sukčiavimas ir susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas pasitraukė į antrą planą – kartu sudėjus, jų padaryta žala per ketvirtį sumažėjo perpus iki 1 mln. eurų, atvejų skaičius, kaip ir ankstesnį ketvirtį, neperkopė 200.

Tačiau labai išaugo telefoninio sukčiavimo atvejų skaičius – per antrąjį šių metų ketvirtį šitaip netekta 316 tūkst. eurų, kai metų pradžioje nuostoliai siekė vos 770 eurų. Be to, sukčiai ir toliau aktyviai pasitelkia suklastotas SMS žinutes ir elektroninius laiškus – jų per ketvirtį padaugėjo keliskart, tiesa, laikotarpio nuostoliai tebesvyruoja apie 60 tūkst. eurų.

„Pavasario ir vasaros sezonu piktavaliams sunkiau sekasi suklaidinti gyventojus. Be to, tiek finansų įstaigos, tiek valstybės institucijos skiria daug dėmesio vartotojų informavimui apie sukčių keliamas grėsmes. Tad nusikaltėliai nuolat ieško naujų sprendimų ir veikia itin intensyviai: pastaruoju metu bemaž kasdien tenka sulaukti pranešimų apie rusų kalba kalbančių asmenų skambučius gyventojams, prisistatant Lietuvoje veikiančių bankų atstovais ir informuojant apie neva įtartinas operacijas sąskaitoje. Primename, kad bankai niekuomet neprašo diktuoti telefonu savo prisijungimo duomenų, nesiunčia prisijungimo nuorodų laiškais ar žinutėmis. Svarbiausia – išlikti kritiškiems, net jei pašnekovas mėgina paveikti emociškai“, – akcentavo dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.

Jeigu įtariate, kad tapote sukčių auka, nedelsdami praneškite apie tai savo bankui ir kreipkitės į policiją trumpuoju numeriu 112. Norėdami saugiai elgtis su savo pinigais, nesidalinkite asmeniniais prisijungimo duomenimis su kitais asmenimis, nespauskite nuorodų, atsiųstų laišku arba SMS žinute ir nebijokite numesti ragelio, sulaukę įtartino skambučio iš įkyriai paslaugas siūlančio arba keistomis operacijomis gąsdinančio „eksperto“.

LBA primena, kad visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją svarbu kritiškai įvertinti atsakant sau į kelis klausimus:

  1. Su kuo aš bendrauju? Griežtai nepasitikėkite gauta informacija, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą, pavyzdžiui, oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu nusiųstą laišką. Jeigu sulaukėte laiško su neįprastu pasiūlymu, prašymu iš nežinomo adresato, būkite ypač atsargūs. O jeigu šis prisistato žinomos įmonės, tarnybos ar kitokios institucijos atstovu, baikite pokalbį – nebijokite pasirodyti nemandagūs. Didesnio atsargumo vardan, suradę nurodytos organizacijos reikalingus kontaktus internete, patys pasiskambinkite ir pasitikslinkite, ar ten dirba toks asmuo ir ar jo aprašytos aplinkybės, dėl kurių esą su jumis buvo susisiekta, yra tikros.
  2. Ar mane bandoma paveikti emociškai? Istorija, neva jums skubiai reikia patvirtinti kokį nors mokėjimą nuotoliniu būdu, pasikartojantys investuoti kviečiančio „vadybininko“ skambučiai, naujo interneto bičiulio ar bičiulės prašymai padėti susitvarkyti laikinas finansines problemas... Visuose šiuose sukčiavimo scenarijuose pasitelkiamas emocinis spaudimas. Pastebėję jį, kelkite klausimą dėl visos situacijos tikrumo.
  3. Ar naudojuosi oficialiu banko adresu? Lankymasis sukčių sukurtose interneto svetainėse, imituojančiose oficialius finansų paslaugų teikėjų tinklalapius, gali pridaryti bėdų. Į jas viliojama žinutėmis ir laiškais su užuominomis į neva institucijų dokumentus ar dalykines situacijas. Nesinaudokite nuorodomis – patys įrašykite banko ar valstybės institucijos svetainės adresą naršyklėje. Specialistai taip pat rekomenduoja naudotis tik oficialiomis bankų mobiliosiomis programėlėmis – jose integruotas autentiškas el. bankininkystės svetainės adresas.
  4. Ar tvirtinu operaciją, kurią noriu atlikti? Atlikdami mokėjimą, kaskart atidžiai perskaitykite, kokį veiksmą tvirtinate: ekrane parodomas tiek paslaugos pavadinimas, tiek trumpas operacijos aprašymas. Jei nesate tikri, kad jis teisingas, niekada neveskite savo PIN kodo. Taip pat visada patikrinkite, ar telefono ekrane rodomas kontrolinis kodas atitinka kodą, rodomą interneto svetainėje arba bankininkystės lange.
  5. Ar pasiūlymas ne per geras, kad būtų tiesa? Visus itin gerai skambančius pasiūlymus turėtume tikrinti dvigubai. Reklaminiai skydeliai, kviečiantys užsukti į negirdėtas e-parduotuves, siūlančias neva žinomų prekės ženklų gaminius pusvelčiui – vienas iš tokių pavyzdžių. Tad naršant internete reikia pasirūpinti antivirusinėmis programomis ir nepamiršti – jeigu pasiūlymas skamba įtartinai gerai, verčiau jį aplenkti.

3 411 768

Bankų klientų skaičius

21 385 563

Paskolų portfelis, tūkst. €

7 590

Sektoriaus darbuotojų skaičius
Nariai
  • Citadele
  • Citadele lizingas
  • Danske
  • EM bank
  • Lietuvos centrinė kredito unija
  • Luminor
  • Meidicnos bankas
  • OP
  • PayRay
  • SEB
  • Swedbank
  • Šiaulių bankas
  • Revolut
Asocijuoti nariai
  • Creditinfo
  • INVL
  • Intrum
  • Nasdaq
  • Nh-cap
  • Scorify
  • Skidsolutions
  • Ondato