BDAR

Mokestis (2).jpg
2023 05 09

Seimui pritarus naujajam bankų pajamų mokesčio, vadinamo laikinuoju solidarumo įnašu, įstatymui, Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipiasi į Prezidentą, prašydama vetuoti šią iniciatyvą. LBA viliasi, kad šitaip valstybės vadovas užkirs kelią atsirasti Konstitucijai prieštaraujančiam teisės aktui ir jo nulemtoms neigiamoms pasekmėms.

Su kreipimusi galima susipažinti čia

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Respublikos Prezidentas gali vetuoti įstatymą vadovaudamasis įvairiais argumentais ir motyvais, taip pat ir tuo, kad įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimas). Prezidento veto atveju įstatymas būtų nepasirašytas ir grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, Seimas turi užtikrinti, kad mokesčių įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. LBA vertinimu, naujojo įstatymo įsigaliojimas nuo jo priėmimo datos nesuderinamas ir su tokiems teisės aktams taikomu reikalavimu, ir su konstituciniu teisinės valstybės principu. Šis reiškia, kad mokesčių mokėtojai turi teisę pagrįstai tikėtis, kad mokesčiai, jų tarifai, lengvatos ir kitos esminės mokesčių sąlygos tam tikrą laiką nebus keičiami, nebent būtų nustatomos palankesnės sąlygos mokesčių mokėtojams.

LBA primena, kad ydingas įsigaliojimo terminas – ne vienintelis per du mėnesius paruošto bei priimto įstatymo trūkumas. Asociacijos vertinimu, juo nustatomas selektyvus dalies vieno sektoriaus įmonių apmokestinimas prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, pažeidžia valstybės pagalbos taisykles bei griauna valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.

Be to, įvedant naują mokestį, neatsižvelgta į Europos centrinio banko nurodytas grėsmes Lietuvos investicinei aplinkai ir finansiniam stabilumui. Šiam jis, anot LBA, neabejotinai turės neigiamos įtakos: pritaikius tokio reikšmingo tarifo naują mokestį ir apribojus kredito įstaigų galimybes veikti pelningai, mažinamas Lietuvos finansų sistemos atsparumas.

Įstatymo rengėjai aiškinamajame rašte teigia, esą „netikėtai gauta ekonominė renta savo prigimtimi nėra sietina su verslo sprendimais“. Tokie argumentai leidžia teigti, kad Įstatymo autoriai nesupranta kredito įstaigų prisiimamos ilgalaikių paskolų rizikos ir visiškai nevertina ilgalaikės iš paskolos gaunamų pajamų perspektyvos.

Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į valstybės biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti ūkio subjektai – 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc. Įvestas kaip laikinas, 2021-aisiais šis mokestis tapo nuolatiniu.

16 504 059

Bankų klientų skaičius

28 339 417

Paskolų portfelis, tūkst. €

7 470

Sektoriaus darbuotojų skaičius
Nariai
  • Citadele
  • EM bank
  • Kreda
  • Lietuvos centrinė kredito unija
  • Luminor
  • OP
  • Revolut
  • SEB
  • Swedbank
  • Šiaulių bankas
  • Urbo bankas
Asocijuoti nariai
  • Creditinfo
  • INVL
  • Intrum
  • Nh-cap
  • Scorify
  • Skidsolutions