„Kai daiktas ar paslauga perkama iš skolintų pinigų, labai dažnai pamirštama paskaičiuoti, kokia bus galutinė jo kaina ir ar jis vis dar vertas šių pinigų“, – pastebi VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros vedėja, docentė Algita Miečinskienė.

Ji paaiškino, kuriais atvejais pateisinamas didesnis skolinimasis nei įprastai bei įvardijo dažniausias klaidas, kurias daro paskolą turintys žmonės, susidūrę su finansiniais sunkumais.

Pataria neviršyti 40 proc.

Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius metus gyventojų paskolų būstui apimtis išaugo beveik 10 proc., o vartojimo paskolų – net 34 proc.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad augantis skolinimasis turi būti atsakingas. Prieš imant paskolą A. Miečinskienė siūlo atsakyti į tris klausimus, pirmiausia – kokia bus paskolos nauda ir sąnaudos. Antras svarbus namų darbas – apgalvoti scenarijus, kas nutiktų pablogėjus finansinei situacijai. Ir trečias – palyginti bent penkių skolintojų pasiūlymus.

Norint išlaikyti finansinį stabilumą, rekomenduojama, kad visos mėnesio paskolų įmokos nesudarytų daugiau nei 40 proc. jūsų pajamų. Jei neturite būsto paskolos, patartina apsiriboti ne daugiau kaip 20 proc.

„Tokios ribos padeda lengviau kontroliuoti išlaidas ir išvengti finansinės įtampos net ir tuomet, kai pasikeičia pajamos ar padidėja palūkanos. Jei jūsų mėnesio pajamos yra 1 500 eurų, visos paskolų įmokos negali viršyti 600 eurų“, – pabrėžia VILNIUS TECH atstovė, docentė A. Miečinskienė.

Anot jos, didesnis skolinimasis gali būti pagrįstas tais atvejais, kai pinigai skolinami investicijoms – pavyzdžiui, į būstą, išsilavinimą, verslo kūrimą ar jo plėtrą. Tokie sprendimai dažnai yra ilgalaikiai ir gali generuoti grąžą, todėl laikomi labiau pateisinamais nei vartojimo paskolos.

Tam tikrais išimtiniais atvejais galima viršyti įprastą 40 proc. pajamų ir įsipareigojimų santykį (DSTI) – jis gali siekti iki 60 proc. Tokia išimtis taikoma tik tada, kai kredito davėjas turi aiškių ir pakankamų argumentų, kad didesnis DSTI nepažeidžia atsakingojo skolinimo principų. Pavyzdžiui, tai gali būti refinansuojamos paskolos atvejis, kai bendras mokestinis krūvis mažėja.

Kokia bus galutinė kaina?

A. Miečinskienė teigia, kad įsigydami prekę ar paslaugą skolintais pinigais dažnai neįvertiname tikrosios jos kainos. Trumpuoju laikotarpiu paskolos sąnaudas dar galima numatyti, tačiau ilguoju laikotarpiu atsiranda nemažai neapibrėžtumo ir rizikos. Tam įtakos turi tiek išoriniai veiksniai, tokie kaip ekonominės aplinkybės, geopolitiniai svyravimai, infliacija, tiek ir asmeniniai pokyčiai: sveikatos problemos ar šeimyninės situacijos pasikeitimas.

Docentė prisimena, kai Lietuvoje būsto paskolų metinė palūkanų norma nuo 2022 m. vidurio iki 2023 m. pabaigos išaugo nuo maždaug 2 iki 6 proc. Toks šuolis stipriai paveikė paskolų gavėjus. Pavyzdžiui, tokio palūkanų augimo atveju turintiems dvidešimčiai metų 100 tūkst. eurų paskolą mėnesinė įmoka (kai įmokos tipas yra anuitetas) padidėja nuo 538 iki 716 eurų.

„Šiuo konkrečiu atveju per visą laikotarpį už paskolą sumokamų palūkanų suma gali išaugti nuo maždaug 22 tūkst. iki net 72 tūkst. eurų. Tai – 50 tūkst. daugiau vien dėl palūkanų augimo. Todėl prieš priimant sprendimą skolintis svarbu įsivertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir galimus ateities scenarijus – ar būsite pasiruošę juos atlaikyti finansiškai“, – pataria VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros vedėja.

Renkantis paskolą, rekomenduojama palyginti mažiausiai 5 skirtingų kredito įstaigų pasiūlymus, o juos vertinant – paskaičiuoti bendrą kredito kainą. Tai suma, kurią grąžinsite per visą laikotarpį, atėmus paimtą paskolos sumą. Į šią sumą įeina ne tik palūkanos, bet ir įvairūs vienkartiniai bei periodiniai mokesčiai. Pavyzdžiui, sutarties sudarymo mokestis gali siekti net kelis procentus nuo paskolos sumos.

Susidūrę su sunkumais, daro vieną klaidą

A. Miečinskienė atkreipia dėmesį, kad sveiko skolinimosi ribos skirtingoms pajamų grupėms gali gerokai skirtis – tai lemia tokie veiksniai kaip finansinis raštingumas, kredito prieinamumas ir pasirenkamų paskolų tipai.

„Gaunantys žemas pajamas dažniau kreipiasi dėl trumpalaikių paskolų, kurioms taikomos aukštesnės palūkanos. Ši gyventojų dalis neretai susiduria su grąžinimo sunkumais, o ribotas skolintojų pasirinkimas dažnai reiškia mažesnes galimybes derėtis dėl palankesnių sąlygų, todėl skolinimosi kaina tampa dar didesnė. Taip susiformuoja užburtas ratas, iš kurio sunku ištrūkti“, – sako docentė.

Anot jos, per didelės ir nesuvaldomos skolos gali turėti rimtų pasekmių ne tik finansinei, bet ir psichologinei gerovei. Psichologiškai stiprus žmogus dažniau randa būdų, kaip tvarkytis su įsipareigojimais, tačiau emocinę krizę išgyvenantys asmenys kartais pasirenka net labai kraštutines išeitis.

„Žmonės dažnai bijo pripažinti, kad nebesusitvarko su įsipareigojimais, todėl vengia bendrauti su kreditoriais. Tačiau problemos ignoravimas ir viltis, kad viskas išsispręs savaime, tik dar labiau pablogina situaciją. Dar pavojingesnis žingsnis – skolintis naujai vien tam, kad būtų padengtos senos skolos“, – sako VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros vedėja, docentė A. Miečinskienė.

Vos pajutus, kad finansinė padėtis prastėja, svarbiausia – nedelsti ir patiems kreiptis į kredito teikėją. Tai pirmas žingsnis sprendimo link. Skolintojas gali pasiūlyti realias pagalbos priemones: palūkanų mokėjimo atidėjimą, paskolos termino pratęsimą ar kitus sprendimus, kurie padėtų išvengti dar didesnių finansinių sunkumų.

Šiuo metu mažėjančios palūkanų normos ir toliau augantys atlyginimai skatina skolinimąsi, sako ekspertė, tačiau kiti veiksniai, tokie kaip besikeičiantys nekilnojamojo turto mokesčiai, gali stipriai sumažinti būsto paskolų apimtis. Neapibrėžtumo gali įnešti ir geopolitinė situacija.

Kaip valdyti savo finansus ir į ką reikia atkreipti dėmesį svarstant apie paskolos paėmimą, galima sužinoti peržiūrėjus trumpą Lietuvos bankų asociacijos finansinio švietimo projekto „Paskolos ABC“ videosiužetą, kuriame laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius pasakoja, kiek kainuoja paskola.