Lietuvos bankui paskelbus informaciją apie bankų skyrių skaičių šalyje, Lietuvos bankų asociacija (LBA) atkreipia dėmesį, kad, vertinant finansinių paslaugų prieinamumą, derėtų žiūrėti ne tik į fizinius komercinių bankų skyrius, bet ir atsižvelgti į alternatyvias paslaugas bei kredito unijų indėlį, kuris taip pat yra labai svarbus finansinių paslaugų prieinamumui regionuose.
Regionuose populiarėja mobilios bankų komandos
Didieji Lietuvos komerciniai bankai į regionus, kuriuose nebeliko nuolatinių skyrių, nebe pirmus metus siunčia mobiliąsias savo specialistų komandas.
LBA duomenimis, tik keturios iš 60 Lietuvos savivaldybių – Neringos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Molėtų rajono – šiuo metu neturi nei bankų, nei kredito unijų padalinių. Dvi iš jų – Kalvarija ir Kazlų Rūda – reguliariai aptarnaujamos būtent mobiliųjų bankų komandų.
Suskaičiuota, kad 2024 m. „Swedbank“ ir SEB mobiliosios komandos iš viso surengė apie 450 vizitų į skirtingas šalies vietoves, o per 2025 m. pirmuosius 4,5 mėn. – jau daugiau nei 200.
Be to, „Swedbank“ konsultacijas rengia ne tik geografiniu principu, bet ir kai joms susiburia, pavyzdžiui, grupė įmonės darbuotojų, visuomeninių organizacijų dalyvių (pvz., Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai).
Savo ruožtu SEB bankas, kelerius metus finansines paslaugas regionuose teikęs pasitelkdamas el. autobusiuką, mobilių komandų darbui yra įkūręs 8 laikinus skyrius savivaldybėse, kuriose neturi nuolatinių padalinių – Anykščiuose, Rokiškyje, Biržuose, Elektrėnuose, Plungėje, Šilutėje, Joniškyje ir Telšiuose. Paslaugos čia teikiamos nustatytu grafiku, pavyzdžiui, du kartus per mėnesį.
Finansinių paslaugų – ir į kredito unijas
LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės teigimu, mažesniuose Lietuvos miestuose vis svarbesnį vaidmenį atlieka ir kredito unijos.
„Mūsų vertinimu, ignoruoti kredito unijas, skaičiuojant savivaldybes, kuriose yra veikiančių finansinių paslaugų skyrių, nėra tikslu“, – pabrėžia E. Čipkutė.
Jos teigimu, kredito unijos savo nariams siūlo visas pagrindines finansines paslaugas – nuo sąskaitų, kortelių ir pervedimų iki paskolų bei grynųjų operacijų. Dauguma jų taip pat leidžia apmokėti komunalinius mokesčius internetu ir grynaisiais, bendradarbiauja su bankomatų tinklais „Medus“ ir „Bankomatas.lt“, kai kurios siūlo ir „Apple Pay“ ar „Google Pay“ funkcionalumą.
LBA duomenimis, šiuo metu šalyje veikia 59 kredito unijos ir 69 nutolusios jų kasos – iš viso 128 fiziniai aptarnavimo taškai. Komerciniai bankai šiuo metu dirba 41 iš 60 savivaldybių ir valdo 151 padalinį.
Bendrai Lietuvoje šiuo metu veikia 279 kredito unijų ir bankų fiziniai aptarnavimo taškai, kuriuose gyventojai gali vietoje gauti pagrindines finansines paslaugas.
Klientai bankų skyriuose lankosi vis rečiau
Anot E. Čipkutės, šiais laikais didelė dalis šalies gyventojų įvairias paslaugas renkasi gauti nuotoliniu būdu. Finansų sektorius – ne išimtis, tad ir fizinių padalinių tinklas natūraliai adaptuojasi.
„2024 m. spalį LBA užsakymu atlikta „Spinter“ apklausa parodė, kad 63 proc. gyventojų per metus nė karto nesilankė bankų skyriuose. Visgi išlieka poreikis ir gyvam aptarnavimui – čia itin svarbų vaidmenį atlieka kredito unijos. Šiuo metu jos yra vienas svarbiausių fizinės finansinių paslaugų prieigos kanalų atokesnėse šalies vietovėse“, – teigia E. Čipkutė.
Pasak jos, tiek komerciniai bankai, tiek kredito unijos girdi ir reaguoja į skirtingus klientų poreikius, pagal kuriuos formuoja teikiamas paslaugas. Tai leidžia užtikrinti prieinamumą prie finansinių paslaugų skirtingoms visuomenės grupėms.
