BDAR

325_3658bd681f978039ba55b7f54f9c1561.jpg
2023 11 27

2023 m. lapkričio 24 d. Madride įvyko Europos bankų federacijos (EBF), kurios narė yra ir Lietuvos bankų asociacija (LBA), valdybos posėdis. Anot EBF, tai buvo proga apmąstyti per pastaruosius metus sukauptą atsparumą, daugiausia dėmesio skiriant naujausiems pasiekimams Ispanijos pirmininkavimo EBF laikotarpiu. Posėdyje taip pat aptartos pagrindinės sritys, kuriose būtina tolesnė pažanga siekiant didinti sektoriaus ir visos ekonomikos konkurencingumą.

EBF valdybos pranešimas:

Dabartinė aplinka yra ypač sudėtinga, atsižvelgiant į kylančią geopolitinę įtampą, Europoje ir pasaulyje vykstančius konfliktus ir neapibrėžtą makroekonominę aplinką.  Tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis Europos bankai ne tik parodė nepaprastą atsparumą, bet ir toliau atlieka svarbų finansavimo šaltinio vaidmenį. Turėdami tvirtą kapitalo ir likvidumo bazę, tvirtą rizikos valdymo kultūrą, Europos bankai ir toliau prisideda prie Europos ekonomikos, remdami savo klientus ir finansuodami įmones bei namų ūkius.

Pastarojo meto krizės išryškino Europos pažeidžiamumą gynybos, saugumo, energetikos ir tiekimo grandinių srityse, todėl jos konkurencingumas, palyginti su tokiais regionais kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ir Azija, dar labiau sumažėjo. Tai kelia didelį susirūpinimą, nes konkurencingumas skatina augimą, kuris būtinas Europos ir jos piliečių gerovei. Be to, jis taip pat svarbus aptarnaujant valstybių ir įmonių skolas, finansuojant žaliąją transformaciją, investuojant į skaitmenines inovacijas ir (kibernetinį) saugumą bei remiant senėjančią visuomenę.

Norėdama išlaikyti ir atkurti savo konkurencingumą, Europa turi didinti savo finansavimo pajėgumus. Poreikiai yra didžiuliai ir kasmet siekia tūkstančius milijardų eurų. Reikėtų vengti bet kokių pasiūlymų, kurie riboja šiuos finansavimo pajėgumus, pavyzdžiui, galimo privalomųjų atsargų didinimo Europos Centriniame Banke (ECB).

Štai todėl dabar labiau nei bet kada anksčiau Europai reikia atsparaus, pelningo ir konkurencingo bankų sektoriaus. Jis yra itin svarbus finansuojant dideles investicijas tiek artimiausiems, tiek ilgalaikiams uždaviniams spręsti.

Bankai yra pasirengę atlikti savo visuomeninius vaidmenis, tačiau jiems reikia palankios reguliacinės aplinkos, kuri padėtų išlikti konkurencingiems pasaulyje ir užtikrintų sąžiningą konkurenciją finansinių paslaugų srityje. Be to, pasaulyje, kuriame vis dažniau kyla konfliktų ir formuojasi blokai, Europa turi sutelkti dėmesį į finansinį savarankiškumą ir, išlikdama atvira trečiosioms šalims, plėtoti savo finansų sektorių, įskaitant bankų ir kapitalo rinkas.

„Artėjant lemiamam Europos Sąjungos etapui, kai 2024 m. birželį vyks kiti ES rinkimai, manau, labai svarbu pripažinti esminį ir strateginį bankų vaidmenį Europoje žengiant į šią permainų epochą", - sakė „Deutsche Bank“ generalinis direktorius ir EBF prezidentas Christianas Sewingas. „Bet kuri programa, kuria siekiama užtikrinti Europos konkurencingumą ir finansuoti mūsų ekonomikos pertvarką, turi apimti ES finansų sektoriaus stiprinimo strategijas, įskaitant pajėgų ir efektyvų bankininkystės sektorių ir reikšmingą kapitalo rinkų pagilinimą. Todėl labai svarbu, kad Europos sprendimų priėmėjai parengtų bendrą bankų ir finansų sektoriaus viziją, kuri leistų sektoriui ateinančiais metais visapusiškai atlikti savo visuomeninį vaidmenį ir remti ekonomiką."

Europos kapitalo rinkų stiprinimas

Nei valstybės, nei bankai vieni nėra pajėgūs finansuoti visų atsirandančių ekonomikos poreikių. Didelę dalį poreikių reikia finansuoti kapitalo rinkoje.

Todėl Europai labai svarbu neatidėliojant sudaryti sąlygas, kad būtų galima pritraukti ilgalaikį rizikos kapitalą, skatinti kapitalo rinkų plėtrą ir užtikrinti tolesnę integraciją tikroje kapitalo rinkų sąjungoje (angl. Capital Markets Union, CMU).  Priešingu atveju Europa negalės finansuoti savo žaliosios transformacijos ir atsiliks nuo technologinės pažangos. Norint pasiekti reikšmingų pokyčių ateityje, bus labai svarbu plėtoti ir gilinti rinkas, paremtas lankstesne ir ateičiai pritaikyta reguliavimo sistema.

Europos sekiuritizacijos rinka taip pat turi būti stiprinama. Sekiuritizacija yra paprasta priemonė, padedanti suteikti daugiau paskolų - net ir toms įmonėms, kurios neturi galimybių patekti į kapitalo rinką. Sekiuritizacijos apimtis smarkiai auga daugelyje regionų, bet ne Europos Sąjungoje. Todėl tai yra neišnaudotas potencialas. Tam yra daug priežasčių: mūsų reguliavimo sistema yra pernelyg sudėtinga, procesai trunka per ilgai ir yra per brangūs. Turime tai kuo greičiau pakeisti ir suaktyvinti sekiuritizacijos rinką ES.

Siekiant sukurti kapitalo rinkų sąjungą (angl. CMU), dar reikia pradėti ir užbaigti keletą esminių reformų, kad būtų pašalintos tarpvalstybinės kliūtys. Todėl svarbu pasiekti sutarimą dėl naujos kartos reformų prioritetų nustatymo ir eiliškumo. Svarbu ir tai, kad vis labiau pripažįstama, kad be ES lygmens kliūčių šalinimo, tolesnei rinkų plėtrai taip pat reikalingi nacionaliniai veiksmai, platesnis visuomenės susidomėjimas kapitalo rinkos siūlomais produktais ir paslaugomis.

Dėmesys pereinamojo laikotarpio finansavimui siekiant išnaudoti klimato tikslų potencialą

Europos bankai dar kartą patvirtino savo vaidmenį nukreipiant finansavimą projektams ir bendrovėms, kad jos galėtų pereiti prie tvaresnių verslo modelių ir dekarbonizuoti savo veiklą. Bankai glaudžiai bendradarbiauja su savo klientais, kad užtikrintų įtraukią prieigą prie pereinamojo laikotarpio finansavimo, taip pat aktyviai įtrauktų ESG į savo verslą. Siekdami užtikrinti šioms pastangoms palankią reguliavimo sistemą, bankai ragina užtikrinti papildomą aiškumą dėl pereinamojo laikotarpio finansavimo sistemos, taip pat priimti sprendimus dėl duomenų prieinamumo ir supaprastintų taisyklių. Naujausiame EBF dokumente teigiama, kad ypač trūksta ES sektorinių pereinamojo laikotarpio planų ir veiksmų planų, kuriuose būtų nustatyta bendra sistema ir palengvintas pažangos vertinimas. Bankai taip pat atkreipia dėmesį į problemas, kurios nepatenka į finansų sektoriaus taisyklių taikymo sritį, ypač stipresnio visuomenės skatinimo dėl tvarių investicijų ir ekonominės veiklos pokyčio.

Skaitmeninis euras

Skaitmeninio euro projektui perėjus iš tiriamojo į pasirengimo etapą, reikia išspręsti svarbiausius klausimus: poveikį esamai mokėjimo infrastruktūrai ir paslaugoms, sąnaudų ir naudos piliečiams vertinimą, įskaitant privatumo aspektus, ir poveikį bankų galimybėms gauti finansavimą, taigi ir finansiniam stabilumui, ypač ekonominio streso metu. Bus labai svarbu konkrečiau nustatyti galimybes ir sumažinti riziką glaudžiai bendradarbiaujant viešajam ir privačiajam sektoriams tiek strateginiu, tiek techniniu lygmeniu.

Tuo pat metu, kai vyksta teisėkūros procesas dėl skaitmeninio euro reglamento ir skaitmeninės sistemos taisyklių sąvado rengimo, EBF dar kartą primena, kad reikia tvaraus modelio, galinčio užtikrinti vertę visiems dalyviams, kuo labiau sumažinant dubliavimąsi ir skatinant inovacijas.

Galiausiai EBF norėtų padėkoti už Madride suteiktą galimybę pasidalyti savo pasiūlymais su Ispanijos vyriausybės pirmininko pavaduotoja, ekonomikos reikalų, prekybos ir įmonių ministre Nadia Calviño, Ispanijos banko Banco de España valdytoju Pablo Hernández de Cos, Ispanijos vertybinių popierių rinkos komisijos pirmininku Rodrigo Buenaventura, taip pat su buvusiu Italijos ministru pirmininku Enrico Letta, kuriam Europos Vadovų Taryba pavedė parengti ataskaitą su konkrečiomis rekomendacijomis dėl Europos bendrosios rinkos ateities.

EBF pranešimą anglų kalba skaitykite čia.

16 504 059

Bankų klientų skaičius

28 339 417

Paskolų portfelis, tūkst. €

7 470

Sektoriaus darbuotojų skaičius
Nariai
  • Citadele
  • EM bank
  • Kreda
  • Lietuvos centrinė kredito unija
  • Luminor
  • OP
  • Revolut
  • SEB
  • Swedbank
  • Šiaulių bankas
  • Urbo bankas
Asocijuoti nariai
  • Creditinfo
  • INVL
  • Julianus
  • Nh-cap
  • Scorify
  • Skidsolutions