BDAR

LBA_Eivile_smallFile_5.jpg
2021 10 06

Kapitalo rinka Baltijos šalyse matoma kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo platforma: tarpusavyje integruotos rinkos taptų didesnės, Europos kapitalo rinkos sąjungos, sudėtine dalimi. Išlošti iš to turėtų mažiausieji – anot ekspertų, būtina įveikti ne tik rinkos fragmentiškumą, bet ir kliūtis jos galimybėmis naudotis mažoms įmonėms bei mažmeniniams investuotojams. Tad, kita vertus, būtina šio proceso dalis yra jų finansinio raštingumo ugdymas.

„Koronaviruso pandemijos metu indėlių vertė Lietuvos bankuose išaugo 30 proc., ypač suaktyvėjo nekilnojamojo turto rinka. Jei norime, kad gyventojai kurtų gerovę investuodami santaupas į įvairesnes finansines priemones, turime didinti jų finansinį raštingumą, atlaisvinti reguliacines priemones, kurios kol kas neleidžia investiciniais klausimais konsultuoti neprofesionalių investuotojų”, – atkreipia dėmesį LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Praėjusią savaitę apie tai, kokias naudas gali sukurti vieninga ES ir Baltijos šalių kapitalo rinka, Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai diskutavo 8-ojoje tarptautinėje finansų rinkų konferencijoje „Kapitalo rinkų plėtra Baltijos šalyse“, kurią surengė Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Europos Audito Rūmai ir LBA.

Pradžia – valstybės lygmeniu

Apjungti skirtingas kapitalo rinkas, kurios viena nuo kitos skiriasi įvairiais teisiniais, ekonominiais, socialiniais aspektais nėra lengva, todėl konferencijoje dalyvavęs Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius siūlė žingsnis po žingsnio spręsti vietinės ir regioninės reikšmės problemas.

„Pirmosios idėjos apie laisvą kapitalo judėjimą Europoje atsirado dar 1966 metais. Jeigu ES šalys nenori įsivelti į dar dešimtmečius truksiančius procesus, kapitalo rinką formuoti reikia pradedant vietiniu ir regioniniu lygmeniu. Pavyzdžiui, Baltijos šalių atveju derėtų išsamiai įvertinti tarpvalstybinius skirtumus ir surasti sprendimus, kaip suderinti reguliacinę aplinką ir kitus dalykus, kad suformuota kapitalo rinka būtų patraukli ir investuotojams, ir įmonėms“, – kalbėjo R. Šadžius.

Jam antrino ir Europos Komisijos Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato (FISMA) vadovas John Berrigan. „ES valstybės turėtų kurti savo kapitalo rinkų strategijas, modernizuoti verslo aplinką, didinti gyventojų ir verslo finansinį raštingumą. Tuo pat metu reikia stiprinti ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, harmonizuoti regioninių šalių reguliacines priemones. Europos institucijos savo ruožtu šalims turėtų teikti techninę ir teisinę pagalbą, kurti finansinius paramos instrumentus, kurie padėtų valstybėms ir regionams greičiau integruoti kapitalo rinkas“, – teigė jis.

Ekonomikos pagrindas – smulkios įmonės

Prieš ketverius metus, 2017-aisiais, Lietuva, Latvija ir Estija susitarė sukurti bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką, kuri sustiprintų visų kaimynių ekonomikas ir paskatintų investicijas.

„Tvarus verslo finansavimas yra Vyriausybės plano dalis, todėl numatome daug priemonių: finansų technologijų (Fintech) sektoriaus augimo ir brandos užtikrinimą, mokesčių sistemos peržiūrą, taip pat aptariama galimybė pristatyti Investicijų taupymo sąskaitos modelį, valstybės įmonių įtraukimą į vertybinių popierių biržą, Lietuvos nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimą į vieną stiprią įstaigą. Šiuo metu esame aktyviai įsitraukę į keletą Baltijos šalių iniciatyvų: Baltijos kapitalo rinkų plėtros akceleravimo fondo, vieningos padengtų obligacijų reguliavimo sistemos Baltijos šalyse ir trijų Baltijos valstybių, kaip vieno regiono, reitingavimo tarptautiniuose indeksuose", – konferencijoje sakė LR finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak LBA prezidentės E. Čipkutės, Baltijos šalių regionui ypatingai svarbu sudaryti galimybes SVV pritraukti kapitalą iš kuo įvairesnių patikimų kapitalo šaltinių, nes smulkios ir vidutinės įmonės yra mūsų ekonomikos pagrindas. „Daugiau nei 90 proc. bendrovių Lietuvoje turi mažiau nei 10 darbuotojų ir visoms joms reikalingi finansiniai ištekliai. Kuo daugiau finansavimo šaltinių turėsime, tuo konkurencingesnė bus finansų ir kapitalo rinka, tuo daugiau pridėtinės vertės ekonomikai sukurs smulkios ir vidutinės bendrovės“, – sakė ekonomistė.

Kelias priemones kapitalo rinkoms skatinti jau yra sukūręs ir Europos investicijų bankas. „Kartu su Europos investicijų fondu įgyvendinome rizikos kapitalo fondų programą, kuria Baltijos šalių regionui skirta 1 mlrd. EUR. Taip pat teikiame garantijas inovatyvioms smulkioms ir vidutinėms bendrovėms – prisiimame dalį jų rizikos, kad įmonės turėtų lengvesnę prieigą prie skolinto kapitalo. Kaip svarbiausią įrankį, plečiant kapitalo rinkų pajėgumus, išskirčiau žaliąsias obligacijos, kurias pirmą kartą išleidome 2007 m., o šiuo metu jų rinka verta 2 trilijonų eurų“, – minėjo Europos investicijų banko prezidentas Werner Hoyer.

Padidintų patrauklumą

Nors kapitalo rinkų integracija pamažu įgauna praktinį pavidalą, ekspertai sutaria, kad svarbu nedelsti ir kuo greičiau išspręsti problemas, kylančias dėl to, kad Europos Sąjunga kapitalo atžvilgiu yra fragmentuota ir ne tokia patraukli investuotojams, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos.

Pagrindinis kapitalo rinkų integracijos tikslas yra užtikrinti galimybę verslui gauti finansavimą ir jį gauti palankesne kaina, konferencijoje sakė Tarptautinio valiutos fondo Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Mahmood Pradhan. „Apie 30 proc. SVV finansavimo Europoje sudaro vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama biržoje, kai tuo metu JAV šis rodiklis siekia 65 proc. Idealiu atveju integruota ES kapitalo rinka turėtų būti reikiamo dydžio, kad bendrovės galėtų pritraukti daugiau lėšų“, – minėjo M. Pradhan.

Pasak M. Pradhan, didžioji dalis investuotojų kaip vieną pagrindinių kliūčių investuoti į nepatrauklias rinkas nurodo sudėtingas mokesčių sistemas, prastą duomenų prieinamumą, prekybos platformų apribojimus. Jam antrino ir EUROFI finansų forumo prezidentas David Wright, kuris papildė, kad ES reikalinga vieninga sistema, panaši į JAV naudojamą EDGAR, kurioje investuotojai galėtų rasti visą informaciją apie biržoje listinguojamas bendroves.

3 411 768

Bankų klientų skaičius

21 385 563

Paskolų portfelis, tūkst. €

7 590

Sektoriaus darbuotojų skaičius
Nariai
  • Citadele
  • Danske
  • EM bank
  • Lietuvos centrinė kredito unija
  • Luminor
  • Meidicnos bankas
  • OP
  • PayRay
  • SEB
  • Swedbank
  • Šiaulių bankas
  • Revolut
Asocijuoti nariai
  • Creditinfo
  • INVL
  • Intrum
  • Nasdaq
  • Nh-cap
  • Scorify
  • Skidsolutions
  • Ondato