Rekordinis Lietuvos moksleivių skaičius patikrino savo finansines žinias

Žinios apie finansus ir azartas puikiai dera tarpusavyje: šiandien Lietuvoje vykusiame Europos pinigų viktorinos nacionaliniame finale savo finansų bei ekonomikos žinias pasitikrino apie 2000 mokinių iš beveik 100 šalies mokyklų. Nugalėtojais tapo Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos devintokai. Jie atstovaus Lietuvai europiniame viktorinos finale – didžiausiame žemyno finansinio raštingumo konkurse.

Vilniaus V. Kačialovo gimnazijos devintokai Daniil Gamezo ir Nikita Blešanovas (mokytoja Olga Marinina) viktorinoje atsakinėjo ne tik greičiausiai, bet ir buvo vienintelė komanda, pateikusi teisingus atsakymus į visus 15-a klausimų. Antrąją vietą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos dešimtokai Benedict Martinas Magee ir Justinas Židonis (mokytojas Kristijonas Bartoševičius). Trečiąją vietą užėmė Vilniaus Gabijos gimnazijos septintokės Austėja Balčiūnaitė ir Monika Bogdanovič (mokytoja Laura Stašauskienė).

Siekdama paskatinti visus viktorinos dalyvius ir padėkoti jiems už aktyvumą, konkurso nacionalinio etapo organizatorė Lietuvos bankų asociacija (LBA) įsteigė ir papildomus prizus – burtų būdu išrinktoms komandoms iš Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos, Vilkaviškio rajono Sūdavos pagrindinės mokyklos ir Pakruojo rajono Linkuvos gimnazijos.

Pasak konkurso laimėtojų, viktorina pareikalavo ne tik greitos reakcijos, bet ir atidumo bei žinių. „Dauguma temų: darbo užmokesčio, mokesčių, biudžeto – buvo pažįstamos, tad tiesiog reikėjo susikoncentruoti“, – įspūdžiais dalijosi laimėjusios komandos pedagogė, V. Kačialovo gimnazijos vyriausioji ekonomikos, verslo ir vadybos mokytoja O. Marinina, kuri konkursui registravo iš viso 5 devintokų komandas.

Viktorinos užduotys buvo tiesiogiai transliuojamos internetu. Atsakymus dalyviai teikė per „Kahoot!“ mokomąją platformą.

Anot konkursą Lietuvoje organizuojančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus, žinios yra didžiausias kiekvieno iš mūsų turtas.

„Galima teigti, kad geriausias asmeninių finansų ir ekonomikos mokytojas yra pats gyvenimas. Tačiau mes laikomės nuostatos, jog pradėję mokytis kuo anksčiau ir nebūtinai iš savo klaidų, galime laimėti kur kas daugiau, – akcentuoja M. Zalatorius. – Tad mes nuosekliai dirbsime tam, kad finansinio raštingumo temos taptų dar populiaresnės. Nuoširdžiai sveikinu visus šiųmetės viktorinos dalyvius Lietuvoje ir linkiu tolesnės sėkmės nugalėtojams.“

Prie viktorinos organizavimo mūsų šalyje šiemet prisidėjusios ekonominio švietimo ir verslumo ugdymo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ direktorė Andželika Rusteikienė pastebi, kad finansų ir ekonomikos temos mokiniams bei mokytojams nebėra svetimos.

„Tai patvirtina ir augantis viktorinos dalyvių skaičius. Šiuo bei kitais finansinio raštingumo skatinimo projektais siekiame apimti kuo platesnę visuomenės dalį – tik tuomet, kai jos taps artimos ir suprantamos kiekvienam nuo pradinuko iki abituriento, galime tikėtis proveržio ir kalbant apie suaugusiųjų finansų žinias“, – mano A. Rusteikienė.

LBA pernai atlikto tyrimo metu nustatytas Lietuvos finansinio raštingumo indeksas siekia 43 balus iš 100 galimų. Anot M. Zalatoriaus, tai reiškia, kad esame pusiaukelėje – turime tik bazines žinias. Tačiau pats metas domėtis sudėtingesniais finansų reiškiniais, susidaryti savo nuomonę apie įvairius finansų instrumentus. „Tai svarbu ne tik siekiant gerovės, bet ir norint apsisaugoti nuo skaudžių finansinių klaidų“, – atkreipia dėmesį LBA vadovas.

Pernai viktorinoje dalyvavo apie 1000 Lietuvos mokinių, o visose 28-iose šalyse ji sutraukė daugiau kaip 100 000 jaunuolių – dukart daugiau negu 2018-aisiais, kai šis konkursas buvo surengtas pirmąkart.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai yra finansiškai neraštingiausi Europos Sąjungoje: dėl finansinių žinių ir įgūdžių trūkumo žmonės patenka į finansinių sukčių pinkles, prasiskolina, tampa nemokūs, bankrutuoja, neatideda ateičiai.

Daugiau nei pusė šalies gyventojų nesupranta net pagrindinių finansinių terminų, dauguma negeba planuoti asmeninių finansų, taupyti, atsakingai skolintis, saugiai investuoti. Daugumos Lietuvos gyventojų finansinė elgsena rizikinga, finansiškai neraštingais žmonėmis lengva manipuliuoti.