Valdančiųjų finansinis neraštingumas kelia grėsmę žmonių gerovei ir šalies finansiniam stabilumui

Viešai paaiškėjus, kad naują Finansų rinkos dalyvių  apmokestinimą inicijavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) vadovas Valdemaras Tomaševskis neskiria bankų aktyvų bei pasyvų ir net neįsivaizduoja, ką siūlo apmokestinti – žmonių indėlius ar paskolas, – Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipiasi į Seimą siūlydama stabdyti šį teisines bei konstitucines kolizijas keliantį projektą.

Nors LBA ne kartą kvietė įstatymo rengėjus diskusijai, dabartinis įstatymo projektas nederintas ne tik su finansų rinkos dalyviais, vartotojų teises ginančiomis organizacijomis, dėl šio projekto nėra gauta nė vienos nacionalinės ar už Europos Sąjungos (ES) finansų rinkos priežiūrą atsakingos institucijos nuomonės, neatlikta ekonominio poveikio analizė.

Tokie veiksmai nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu atsakingo valdymo principu. Šiuo metu Lietuvos finansų sektorius yra stabiliausias per visą Nepriklausomybės laikotarpį, tačiau neatsakingas priešrinkiminis populizmas gali išbalansuoti šalies finansus. 

Visiems finansų institucijoms taikomų įstatymų, kurie daro esminę įtaką finansų institucijų ir rinkų stabilumui, projektams turi būti gautos LR Vyriausybės, Lietuvos banko, Europos centrinio banko (ECB) ir Europos Komisijos išvados.

Maža to, ignoruojamas ne tik Seimo Teisės departamentas, nurodęs, kad projektas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės principui, bet ir konstitucinės teisės ekspertų perspėjimai, kad Konstitucijai gali prieštarauti ir tokių įstatymų įsigaliojimas. Pagal Konstituciją, įstatymai, nustatantys naujus mokesčius ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo principus, turi  įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialios jų paskelbimo dienos.

Akivaizdu, kad ir pats Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas neturi aiškios nuomonės dėl projekto atitikties Konstitucijai, nes svarstant šį klausimą 9 iš 11-os komiteto narių susilaikė ir niekas aiškiai nepatvirtino, kad projektas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Seimo Statutą, šiam mokestinę aplinką keičiančiam įstatymo projektui privaloma ir LR Vyriausybės išvada.

Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, įvertinęs projekto atitiktį ES teisei, atkreipia dėmesį, kad šiam projektui būtina ECB išvada.

Įstatymo rengėjai neatsižvelgė ir į kitų šalių patirtį. ECB jau yra pateikęs išvadas dėl panašių mokesčių projektų Lenkijoje ir Rumunijoje. Konstatuota, kad tokie mokesčiai gali pakenkti finansiniam šalies stabilumui, todėl būtina išsami poveikio ir naudos analizė bei užtikrinimas, jog tokie mokesčiai nekels pavojaus finansiniam stabilumui ir kreditų teikimui bei neturės neigiamos įtakos ekonomikos augimui. ECB taip pat atkreipė dėmesį, kad tokie mokesčiai gali paskatinti finansų įstaigas perkelti savo turtą į užsienį.

LBA informavo, kad skubotai inicijuotas mokestis gali reikšmingai pabranginti paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas. Naujas mokestis atsilieptų būsto paskolų kainoms ir turėtų įtakos daugybės šeimų gyvenimui, nes būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–3,2 proc. Ilgalaikė žala ekonomikai gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 50 mln. eurų, šalies ūkis netektų iki 200 mln. eurų.

Lenkija jau jaučia tokio įstatymo pasekmes: didėja paskolų palūkanos, mažėja išduodamų paskolų, o užsienio kapitalo bankai traukiasi.