Psichologė: finansinis išprusimas labai susijęs su emociniu intelektu

Kada geriausia įgyti žinių apie finansus ir kas gi už tai atsakingas? Klausimas girdimas vis dažniau, o vieningo atsakymo vargiai sulauksi. O gal veltui jį keliame? Juk pats gyvenimas ir su juo ateinanti patirtis gali išmokyti, kaip elgtis su pinigais. Psichologė Milda Karklytė-Palevičienė tvirtai įsitikinusi: gyvenimo pamokos gali atsieiti labai brangiai, todėl finansinio raštingumo pagrindus privalu formuoti dar nuo mažens.

Violeta Radzevičiūtė

Šiemet Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva mokslininkų ir sociologų komandos apskaičiuotas šalies visuomenės finansinio raštingumo indeksas sudaro 43 balai iš 100 galimų. Tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojai orientuojasi kasdienėse finansų temose, tačiau ekonomikos reiškiniai bei sudėtingesni finansų įrankiai mums tebėra neatrasta žemė. LBA vertinimu, finansinis raštingumas – sritis, kuriai svarbus sisteminis požiūris, apimantis visuomenę nuo jauniausiųjų iki vyriausiųjų jos narių. 

Asociacija pradeda nuo jaunimo: jau kovo 25 d. 10 val. kviečia 13–15 metų moksleivius kartu su mokytojais dalyvauti Europos pinigų viktorinoje, tarptautiniame konkurse, kurio laimėtojų laukia kelionė į finalą Briuselyje bei prizai klasei. Viskas, ko reikia dalyvaujant – kompiuteris, išmanusis telefonas arba planšetė ir azartas varžytis žiniomis bei greičiu. Išsamiau – www.europeanmoneyquiz.lt.

Anot psichologės, parinkti edukacijos būdą, tinkama auditorijos amžiui ir patirčiai – viena iš svarbiausių sėkmės sąlygų. 

Milda, kada, Jūsų nuomone, reikėtų pradėti kalbėti su vaikais apie pinigus? Kas tai turėtų daryti?

Manau, nuo pat mažų dienų, t. y., kai vaiko mąstymas jau šiek tiek brandesnis – maždaug nuo 3 metų. Tokio amžiaus vaikams galima pradėti aiškinti apie pinigų vertę. Šiuo etapu, žinoma, svarbiausią vaidmenį atlieka tėvai.

Žvelgiant iš psichologinės pusės, mūsų smegenys yra lanksčiausios esant ikimokyklinio amžiaus. Tuo metu ypač lengvai priimame informaciją. Paauglystėje tai jau kur kas sudėtingiau. Tad teisingų įpročių formavimas būtinas nuo vaikystės.

Pati iš savo praktikos matau, kaip tėvai lepina savo atžalas, lengvai pirkdami įvairių brangių daiktų. Tokiu būdu vaikams atrodo, kad viskas labai lengvai gaunama, o taip, žinoma, neturėtų būti.

Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad sąmoningumas po truputį ateina – matau, kad daugiau tėvų kalba apie pinigus, tačiau dar nėra tiek daug, kaip norėtųsi. Įtampos šeimose, kai vaikas daug reikalauja, bet nesuvokia tikrosios daiktų vertės, nemažėja. Iš to kyla įvairių psichologinių problemų.

Kokie yra efektyviausi finansinio auklėjimo būdai?

Mažiems vaikams galima leisti pasirinkti – pavyzdžiui, parodyti pinigus ir pasakyti, kad už tokią sumą galima pirkti ledų arba žaislą. Tuomet ateina supratimas, kad šie dalykai neatsiranda iš niekur. Galimas ir kitas būdas – pasakyti, kiek mamai, tėčiui reikia dirbti, kad vaikas galėtų turėti vieną ar kitą daiktą. Kitaip tariant, būtina kalbėtis.

Kai vaikai jau paauga, pradeda lankyti mokyklą, tėvai dažnai duoda dienpinigių. Dar geriau duoti savaitpinigių ir leisti vaikui pačiam įsitikinti, kad galima išleisti viską čia ir dabar, o galima paskirstyti pinigus padieniui, galbūt dalį ir sutaupant. Toks mokymas per praktiką yra vienas efektyviausių. Juk viena yra pasakoti, kita – patirti.

Taip pat šeimoje galima sukurti tam tikrą motyvacinę sistemą. Turime susitarti – pavyzdžiui, jeigu tam tikrą laikotarpį visi pasitaupysime savo sąskaita, galėsime kažkur nuvažiuoti ar įsigyti ką nors vertingo. Pavyzdžiui, mama pirks mažiau kavos, tėtis – dar ko, ką labai mėgsta, o vaikas išleis mažiau savo gautų dienpinigių.

Labai svarbu, kad tai, kam taupoma, būtų iš tiesų vertinga ir vaikui. Sutikime, nauja spinta ar virtuvinis kombainas mažamečiui turbūt nebus pati aiškiausia ir geriausia motyvacija. Motyvuoti reikėtų vaikams suprantama kalba.

Nuo pirmos ar antros klasės jau galima kalbėti apie šeimos biudžetą. Tik dar kartą norisi pabrėžti, kad nereikėtų vaikams kelti per didelių reikalavimų ar aiškinti sudėtingai. Tuomet jiems bus sunku suvokti tikrąją prasmę.

Koks, jūsų nuomone, galėtų būti mokytojų bei mokyklos vaidmuo šiuo klausimu?

Švietimo įstaigų vaidmuo čia labai reikšmingas. Apskritai tikrasis finansinis raštingumas glaudžiai susijęs su asmens emociniu intelektu. Juk kalbame apie atsakomybę, atkaklumą, sąžiningumą, kritinį mąstymą – savybes, kurių žmogui reikia gyvenime. Tie, kurie mažiau finansiškai raštingi, tikėtina, gaus mažesnį atlyginimą, kurs mažesnę pridėtinę vertę šaliai. Tad finansinis raštingumas turi būti vienas iš valstybės mastu keliamų prioritetų.

Yra privalomų mokomųjų dalykų, dėl kurių būtinumo galima diskutuoti, tuo metu tokio dalyko kaip finansinio išprusimas akivaizdžiai trūksta. Žinoma, šiai temai integruoti į kitas reikia kūrybiškumo išmanymo. Paskaičiuoti centus per matematikos pamoką nėra integracija. Vaikai turi iš esmės suprasti pinigų prasmę ir vertę. Puikus derinimo pavyzdys yra įvairūs simuliaciniai žaidimai: pavyzdžiui, kuriant verslo planus, simuliuojant darbo situacijas, kuriose reikia analizuoti, skaičiuoti, ieškoti geriausių sprendimų.

Tuo tarpu dabar neretai susiduriu su realiais pavyzdžiais, kaip septintokai, aštuntokai visiškai nesupranta pinigų vertės. Kaip jie kurs savarankišką gyvenimą to nesuvokdami?

Finansinės žinios ir finansinė elgsena – kaip šie dalykai susiję?

Palyginkime su automobilio vairavimu. Prieš sėsdamiesi prie automobilio vairo turime išmokti šūsnį teorijos. Bet pradėję vairuoti, suprantame, kad viskas yra kiek kitaip. Kad galėtume važiuoti užtikrintai, reikia daug praktikos. Sėdus prie vairo be teorijos pagrindų, tikimybė nukentėti ir pridaryti bėdų kitiems yra didžiulė. Apibendrintai būtų tiksliausia pasakyti, kad teorija ir praktika turi eiti išvien.

Kaip manote, tokia iniciatyva kaip Europos pinigų viktorina, skatinanti gilinti savo žinias varžybų forma – tinkamas būdas mokytis ir išmokti?

Toks modelis labai tinkamas vaikams. Tai irgi tam tikra simuliacija. Motyvacija gauti prizą, kažką įveikti, matyti savo rezultatus, suprasti, kur reikia pasitempti, yra labai veiksminga.

Taip pat paaugliams labai svarbūs autoritetai. Tad mokytojai gali būti tikrai šaunūs skatintojai dalyvauti tokiose ar panašiose iniciatyvose.