Keičiantis finansų paslaugoms, klientai tikisi saugumo

Vis daugiau šalies gyventojų pageidauja gauti kuo įvairesnes finansų paslaugas internetu bei domisi finansų sektoriaus naujovėmis. Kita dalis pirmenybę teikia pastovumui bei tradiciniams sprendimams. Nors finansų ir kredito įstaigų klientų įpročiai – skirtingi, juos vienija lūkestis gauti saugias ir patikimas paslaugas, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) tyrimas.

Kai kurios kasdienės paslaugos jau sunkiai įsivaizduojamos be elektroninių paslaugų: pavyzdžiui, net 58 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog atsiskaityti už komunalines paslaugas jiems priimtiniausia per interneto banką.

„Gyvename finansinių paslaugų transformacijos laikais. Konkurencija šioje srityje dar niekada nebuvo tokia didelė, o klientų įpročiai – tokie skirtingi, – sakė Mantas Zalatorius, LBA prezidentas. – Klientų aptarnavimo skyrius ir išmanusis telefonas jau šiandien yra lygiavertės paslaugų teikimo platformos. Todėl bankai ne tik puoselėja ir ilgalaikę asmeninio kontakto, konsultavimo tradicija, bet ir investuoja į naująsias technologijas.“

Tyrimo atskleisti respondentų įpročiai – kontrastingi. Santaupas dauguma mieliausiai laiko einamojoje banko sąskaitoje (54 proc.) arba saugo terminuotu indėliu (26 proc.). Tik mažiau nei trečdalis (26 proc.) taupo kaupdami grynuosius pinigus. Tačiau vardijant priimtiniausius atsiskaitymo už prekes ir paslaugas būdus, populiariausi buvo grynieji, kuriuos nurodė 77 proc. apklausos dalyvių. Mokėjimo korteles, paminėtos 65 proc. apklaustųjų, liko antroje vietoje.

Priklausomai nuo amžiaus, kitų demografinių ir socialinių veiksnių, pastebima ir daugiau ryškių skirtumų tarp vartotojų grupių. Klientai nuo 55 metų nepalankiai vertina paslaugų perkėlimą į internetą bei dėl to kylantį poreikį mokytis naujų dalykų. Tuo metu 26–45 metų asmenys pageidautų, kad paslaugų, dėl kurių būtinai reikėtų apsilankyti fiziniame banko klientų padalinyje, būtų kuo mažiau.

Vartotojams vis labiau žinoma tampa moderniųjų finansinių technologijų sritis. LBA tyrimo duomenimis, jeigu 2017-aisiais besinaudojančių bent vienos iš šių įstaigų paslaugomis dalis sudarė 38 proc. apklaustųjų, 2018-aisiais šis skaičius siekė 44 proc. Technologijų bendrovėms simpatizuojančių vartotojų grupė gana aiškiai apibrėžta: tai aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai, daugiausia vyrai.

„Nepaisant dinamiško sektoriaus vystymosi, kai kurie dalykai nesikeičia – niekur nedingo pasitikėjimo kriterijus, kuris visada buvo svarbus finansų srityje. Lėšų, duomenų apsauga, nusikaltimų prevencija ir susiję iššūkiai įgijo dar daugiau reikšmės. Tad visuotinis finansų sektoriaus siekis keistis ir keisti privalo eiti išvien su principingumu bei griežtomis taisyklėmis, kurios privalomos visiems finansų rinkos dalyviams be išimties“, – akcentavo M. Zalatorius.

Saugumą ir patikimumą kaip svarbiausias finansų įstaigos savybes nurodė per 90 proc. apklaustųjų. Lietuvos gyventojams taip pat rūpi, kad finansinių bei kredito paslaugų teikėjas būtų sąžiningas (80 proc.) ir veiktų operatyviai (69 proc.).

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą, kuriuo vertinamas bankų ir kitų finansinės bei kredito paslaugas teikiančių verslo subjektų įvaizdis, 2018 m. pabaigoje LBA užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.