Ar banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje reiškia, kad iš jo pasitraukia pats bankas?

Ar banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje reiškia, kad iš jo pasitraukia pats bankas? „Tikrai ne, – akcentavo LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir Lietuvos banko surengtoje konferencijoje „Kuo pakeisime išeinančius bankus regionuose?“ dalyvavęs Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas. – Bankas – ne pastatas, o kasdienės finansinės paslaugos. Todėl tai, kad regione nebus banko pastato, visiškai nereiškia, kad žmogus negalės naudotis visomis jo paslaugomis.“

Asociacijos vadovo teigimu, šiandien kiekvienas gyventojas turi jei ne kompiuterį, tai mobilųjį telefoną. Tad visus bankinius reikalus galima susitvarkyti negaištant laiko eilėse – iš namų arba bankų savitarnos zonose. Finansinės paslaugos savo formą keičia visame pasaulyje, ir Lietuva – ne išimtis. 

Statistikos duomenimis, internetu naudojasi beveik 82 proc. šalies gyventojų. Pastaraisiais metais padaugėjo ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie atranda internetinės bankininkystės bei kitų elektroninių paslaugų pranašumus. „Tiems, kurie moka naudotis kompiuteriu, jokių problemų nėra, nes interneto infrastruktūra mūsų šalyje yra labai gerai išvystyta“, – sakė M. Zalatorius. 

Tačiau LBA tyrimai rodo, kad apie 450 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje patiria didelę atskirtį dėl kompiuterinių įgūdžių trūkumo. Jie galėtų registruotis pas gydytoją, susimokėti mokesčius, parsisiųsti reikalingas pažymas ir dokumentus, susitvarkyti bankinius reikalus neišeidami iš namų, tačiau negeba naudotis internetu.  

Statistikos prognozės rodo, kad po dešimtmečio, apie 2030-uosius, Lietuvoje internetine bankininkyste naudosis jau absoliuti dauguma bankų klientų. Vis dėlto M. Zalatorius siūlo nepasikliauti vien laiku ir natūralia įpročiu kaita. Anot LBA vadovo, jau dabar visiems:  bankams, centrinei valdžiai ir savivaldybėms – reikia bendromis pastangomis ugdyti gyventojų kompiuterinį raštingumą, apmokyti mūsų žmones naudotis internetu ir elektroninėmis paslaugomis. 

LBA vadovo teigimu, bankai nepalieka internetu negebančių naudotis žmonių likimo valioje. Šiuo metu svarstomos įvairios alternatyvos: nuo mobilaus bankininko-konsultanto iki bendradarbiavimo su bibliotekomis, teikiant pagalbą bei konsultacijas senjorams. 

Nors visuotinės tendencijos verčia ir bankus eiti skaitmeninimo keliu, visiškai atsisakyti  tradicinių paslaugų fiziniuose skyriuose neketinama. Šiuo metu LBA priklausantys bankai ir kredito unijos vis dar išlaiko 284 klientų aptarnavimo skyrius. 

Kita vertus, dalį kasdienės bankininkystės paslaugų iš bankų perima prekybos tinklai, „Perlo“ terminalai, bendrovė „Lietuvos paštas“. „Iš regionų traukiantis skirtingų paslaugų teikėjams, jų poreikis neišnyksta. Dar daugiau reikšmės įgyja vieši interneto prieigos taškai, pavyzdžiui, veikiantys bibliotekose. Suvieniję jėgas, galime pasiekti daugiau“, – įsitikinęs M. Zalatorius.

Šiandien valstybė supranta, kad laikyti tuščius pastatus – neefektyvu, todėl optimizuoja mokyklų, ligoninių, paštų skyrių tinklą. Bankų tinklui galioja tie patys principai. „Svarbiausia, kad žmogus gautų visas jam reikalingas paslaugas, – teigė M. Zalatorius. – Tad gyventojams būtų daug naudingiau, jeigu valdžia bendradarbiautų su finansų sektoriumi ir skirtų daugiau dėmesio kompiuteriniam bei finansiniam raštingumui.“