Interneto sukčiai nestovi vietoje: 7 tipinės vilionės ir patarimai, kaip apsisaugoti

Sulaukėte žinučių iš tariamo bičiulio, kurio niekaip neatsimenate, o šis apie jus, regis, žino labai daug? Nuoširdžių interneto pokalbių draugas ar draugė lyg tarp kitko užsimena apie finansinius sunkumus, ir jūs natūraliai pasiūlote pervesti pinigų? Anot Lietuvos bankų asociacijos ekspertų, geriausia kibernetinių nusikaltimų prevencija – mūsų pačių sąmoningumas ir apdairumas, nes už kiekvienos aprašytos situacijos gali slypėti sumani nusikalstama schema.

Anot Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus, Lietuvoje veikiantys bankai skiria didžiulį dėmesį tiek klientų lėšų, tiek procesų saugumui. Tačiau kuo toliau, tuo didesnę reikšmę įgyja pačių klientų sąmoningumas.

„Bankai laikosi griežčiausių prevencijos standartų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo srityje, – akcentavo M. Zalatorius. – Tačiau efektyviausia kibernetinių nusikaltimų prevencija – piliečių sąmoningumas ir gebėjimas atpažinti galimą sukčiavimą, su kuriuo kiekvienas interneto naudotojas gali susidurti bet kada.“

Europolo Europos saugumo elektroninėje erdvėje centras (EC3), Europos bankų federacija su gausiais partneriais, tarp kurių yra ir Lietuvos policija bei LBA, šį mėnesį vykdo sukčiavimų elektroninėje erdvėje (#CyberScams) kampaniją, kuri skirta supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais sukčiavimo elektroninėje erdvėje būdais ir išmokyti žmones nuo jų apsaugoti save bei savo turtą. Šiuo metu ekspertų išskiriami 7 populiariausi kibernetinių apgavysčių metodai:

  1. Sukčiavimas, apsimetant įmonės vadovu. Esate vienas iš įmonės finansų specialistų. Sulaukiate netikėto skambučio iš įmonės generalinio direktoriaus, kuris prašo nedelsiant apmokėti sąskaitą faktūrą arba pervesti pinigų, nes esą sprendžia įmonės problemas. Nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų ir neskubėkite – tai gali būti sukčių manipuliacija. Visada laikykitės įmonėje įprastos mokėjimų tvarkos. Būtinai pasitarkite su kompetentingu kolega ir vadovais.
  2. Sukčiavimas, naudojant sąskaitą faktūrą. Scenarijus panašus į pirmąjį, tik atrodo dar kasdieniškiau – jūsų atstovaujamos bendrovės partneris praneša jums apie pasikeitusius rekvizitus mokėjimams atlikti. Naujoji banko sąskaita, kaip vėliau paaiškėja, visai nepriklauso jūsų tikrajam kreditoriui. Specialistų patarimas darbuotojui – laikykitės įmonėje įprastos tvarkos. Patarimas įmonei – būtinai sukurkite tokią tvarką, jei jos dar nėra, ir užtikrinkite, kad kiekvienas atsakingas darbuotojas būtų su ja supažindintas.
  3. Sukčiavimas, siekiant neteisėtai įgyti konfidencialius duomenis elektroniniu paštu, SMS žinute, telefono skambučiu. Visais šiais atvejais sukčiai, neretai prisistatantys jūsų banko arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą, kad priverstų jus pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija. Bendra rekomendacija – niekada nepasiduoti emocijoms ir neskubėti, nespausti ant pridėtų laikmenų arba įterptų nuorodų.
  4. Sukčiavimas, naudojant nukopijuotą banko svetainę. Sukčiai naudoja suklastotus banko elektroninius laiškus, kuriuose pateikia nuorodas į nukopijuotas banko interneto svetaines. Paspaudus ant nuorodos, pasinaudojus įvairiais metodais, yra surenkama jūsų finansinė ir asmeninė informacija. Tinklalapis atrodo kaip teisėtas tikrosios svetainės analogas, tačiau pastebimi smulkūs skirtumai: pavyzdžiui, dizaino defektai ir tekstų klaidos, raginimai paskubėti, iškylantys langai, kurių tikrose bankų svetainėse niekada nėra.
  5. Romantinė apgavystė. Dažniausiai šis būdas sutinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą. Įtarimų jie gali sukelti neiškart: pradžioje – romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.
  6. Asmens duomenų vagystė. Sukčiai susirenka jūsų asmeninius duomenis, naudodamiesi socialiniais tinklais. Tad būkite apdairūs, dalydamiesi paskyrose informacija apie save, savo darbovietę ir artimuosius, juolab – konfidencialia.
  7. Investicinės ir internetinio apsipirkimo apgavystės. Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete – viskas tam, kad priverstų patikėti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė.