Įgūdis, vertas milijono

Ką darytumėte gavę milijoną? Panašų klausimą paaugliams pateikė vienos finansinio raštingumo skatinimo kampanijos sumanytojai. Pasidalinę pamąstymais, kaip pasielgtų netikėtai gavę solidžią pinigų sumą, paaugliai gali laimėti indėlį pirmajai savo banko sąskaitai.

Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Kampanijos veidas – žinomas repo atlikėjas 21 Savage, užaugęs skurde ir išgarsėjęs daina „Bank account“ (angl. „Banko sąskaita“). Šis kūrybiškas finansinio švietimo pavyzdys – iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Čia, tyrimų duomenimis, daugiau kaip pusė suaugusiųjų yra finansiškai išprusę.

Pasauliniu mastu šis rodiklis tesiekia trečdalį – paprastai tariant, tik tiek suaugusiųjų galėtų pasiūlyti išmintingą milijono panaudojimo būdą. Įvairių iniciatyvų finansinio išprusimo svarbai akcentuoti imamasi daugelyje šalių. Procesas pažengęs skirtingai, tačiau universalių sėkmės receptų kol kas nėra.

Lietuva šiame fone neišsiskiria nei pasiektais išprusimo rodikliais, nei ugdymo tradicijomis. Suaugusiųjų finansinio raštingumo lygis mūsų šalyje yra žemas. Kaip konstatavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai, tai – viena iš priežasčių, dėl kurių didėja finansinė atskirtis. Anot naujausios statistikos, žemiau skurdo ribos pernai gyveno daugiau kaip penktadalis tautiečių.

Viltis patobulėti dažnai siejame su jaunimu, tačiau, kaip taikliai pastebėjo tas pats reperis, tėvai, nemokantys elgtis su pinigais, neišmokys to ir vaikų. Beje, tyrimai rodo, kad aukštesnio finansinio išprusimo jaunuoliai labiau linkę taupyti, siekti aukštojo išsilavinimo ir dirbti kvalifikuotą darbą nei mažiau žinių apie finansų valdymą turintys jų vienmečiai.

Globaliu mastu įvertinus penkiolikmečių finansinį raštingumą, mūsų šalies jaunuoliai pranoko tik vienmečius iš Čilės, Peru ir Brazilijos. O šiemet pirmąkart surengtoje Europos pinigų viktorinoje, tarptautiniame moksleivių finansinio raštingumo konkurse, kurį mūsų šalyje koordinavo Lietuvos bankų asociacija, mūsų atstovai atsidūrė per viduriuką – užėmė 14-ąją vietą iš 25 valstybių komandų. Tuo metu kaimynai lenkai jį laimėjo.

Susiklosčiusią situaciją galime vertinti arba kaip apmaudžią nesėkmę, arba kaip proveržio galimybę. Akivaizdu, kad neturint tvirtų natūraliai susiformavusių finansinio ugdymo šeimose tradicijų, reikia į šią sritį pažvelgti sistemiškai. Ambicijai tapti finansiškai raštingiausia visuomene Europoje mūsų valstybė ne tik gali, bet ir privalo suteikti prioritetą.

Kodėl? Nes finansinio išprusimo teikiama nauda vertinga ne tik konkrečiam namų ūkiui, bet ir visai šaliai. Ten, kur didžiausias turtas yra žmonės, jų įgūdis protingai tvarkytis su pinigais yra vertas milijono. Neginčijama valstybės siekiamybė – kad piliečiai gebėtų priimti racionalius sprendimus kontroliuodami savo pajamas, išmanytų rinkos principus, suprastų finansų institucijų vaidmenį ir ekonomikos dėsningumus. Kviesčiau vizionierius pasidalyti mintimis, kokių aukštumų būtų galima pasiekti su tokiomis pajėgomis, pavyzdžiui, per ateinančius 30 metų.

Pernai Vyriausybė patvirtino Visuomenės finansinio švietimo 2017–2021 metais planą. Leitmotyvas – integruoti finansinio bei mokesčių raštingumo aspektus tiek ugdant mokyklinio amžiaus vaikus ir jaunuolius, tiek šviečiant suaugusiuosius. Planui įgyvendinti suburtas Finansinio švietimo koordinacinis komitetas. Neseniai jo sudėtis reikšmingai atnaujinta – komiteto pirmininke paskirta švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Atrodo, jog finansinio švietimo tema pamažu įgyja trūkstamo svorio.

Esu tikras, jog plane nurodytas terminas – 2021-ieji – skirtas tik apšilti kojas. Finansinis išprusimas – ilgosios distancijos bėgimas. Nuo svajonės apie milijoną, kuris nukristų iš dangaus, iki įkvepiančių, bet realių finansinių tikslų iškėlimo ir pasiryžimo juos pasiekti savo jėgomis. Po kelių įveiktų atkarpų iššūkis taps įgūdžiu.

Suvokti reikšmę valstybės lygmeniu taipogi yra vienas iš šio maratono etapų. Tačiau nereikėtų numoti ranka į tai, jog visuomenės požiūrio lūžiai įvyksta ne institucijų koridoriuose. Tad artėjančios Mokslo ir žinių dienos proga mums visiems labiausiai linkėčiau įkvėpimo mokytis ir kūrybiškumo dalintis finansinio raštingumo žiniomis, kurių reikia kiekvienam be išimties. Repas tam, pasirodo, taipogi tinkamas žanras.