Diskutuos, kaip save ir šalį paruošti finansinei sėkmei

Apie kainas, atlyginimus bei socialinę nelygybę Lietuvoje kalbama nuolat ir daug. Faktą, jog praktinių žinių, kaip užsitikrinti finansinę gerovę, stokoja daugelis, patvirtina ir tyrimai. O jeigu išsikeltume tikslą tapti raštingiausia visuomene Europoje? Kaip nuostatos keičia patirtį ir kaip įgyvendinti ambicijas, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) rengiamos diskusijos „Pasmerkti būti (ne)turtingi“ dalyviai kalbėsis rugsėjo 8 d., šeštadienį, 17.30 val. diskusijų festivalio „Būtent“ Birštone.

Penki LBA diskusijos dalyviai atstovauja skirtingoms visuomenės grupėms bei pažiūroms. Tačiau su pinigais kiekvienas vienaip ar kitaip susiduriame kasdien. Anot diskusijoje dalyvausiančio Šiaulių banko administracijos vadovo Vytauto Siniaus, nuolat priimame daugybę finansinių sprendimų – renkamės darbą, prekes bei paslaugas, mokame mokesčius, skolinamės, taupome. „Finansinių žinių ir įgūdžių neturintis žmogus rizikuoja priimti sau nepalankius asmeninių finansų valdymo sprendimus“, – sako V. Sinius.

Kada pradėti galvoti apie pinigus? „Nuo jaunystės!“ – įsitikinęs diskusijos dalyvis Liudvikas Andriulis, telekomunikacijų ekspertas, dvidešimt metų dirbantis mobiliųjų telekomunikacijų srityje. L. Andriulio nuomone, su jaunąja karta per mažai kalbamės apie būdus užsidirbti ir, svarbiausia, – kad pinigais reikia rūpintis aktyviai. „Sovietai mūsų kultūroje paliko keistą požiūrį į pinigus – žmonės mano, kad pinigų arba turi, arba neturi, ir nieko su tuo nepadarysi, kad pinigai gaunami, o ne uždirbami, ir kad pasirūpinti jais reikės tik vyresniame amžiuje, „kai turėsi šeimą“, – pastebi L. Andriulis.

Šių dienų daugiavaikių šeimų patirtimi dalysis Jurgita Pocienė, šešių vaikų mama – daugiavaikių šeimų asociacijos MES įkūrėja ir vadovė.  Daugiavaikė šeima ir socialinės rizikos šeima. Deja, šias dvi sąvokas vis dar tapatiname, nors šeimų, kurios geba ne tik auginti daug atžalų, bet ir sėkmingai tvarkytis su finansais, netrūksta.

Urtė Neniškytė, biochemijos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė, į finansinio raštingumo ugdymą žvelgia plačiai. „Geros finansinio raštingumo programos turėtų apimti ne tik matematinius įgūdžius ir finansų valdymo žinias, bet ir mūsų nuostatas bei emocijas pinigų (ar apskritai gerovės) atžvilgiu, – akcentuoja ji. – Kad suformuotume sąmoningus pinigų uždirbimo, leidimo, investavimo bei skolinimosi įgūdžius, turime suprasti, kas mus motyvuoja, kaip mes priimame sprendimus, kaip galime išsiugdyti savivoką ir savikontrolę, lemiančias mūsų įpročius ir elgseną su pinigais.“

Valdžios sektoriui diskusijoje atstovaus Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, neseniai suburto Finansinio švietimo koordinacinis komiteto pirmininkė.

Diskusijos moderatoriaus Manto Zalatoriaus, LBA prezidento, nuomone, finansinį raštingumą galima būtų sutapatinti su užsienio kalbos mokėjimu – gal ir nebūtina, bet galimybių atveria be galo daug. „Esu tikras, kad analogiškai turime traktuoti ir mokėjimą efektyviai tvarkytis su savo pinigais“, - sako M. Zalatorius. Jo teigimu, diskusijos tikslas – ne supriešinti dalyvius, bet praturtinti kiekvieno iš jų bei klausytojų akiratį ir suteikti naujų perspektyvų įprastoms pažiūroms.

Jau antrą kartą Birštone 2018 m. rugsėjo 7-8 d. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę. 

LBA diskusija bus tiesiogiai transliuojama portale Lrt.lt.