Vedybos iš išskaičiavimo

Komentaras žiniasklaidoje

  

Žinia apie dviejų didelių bankų susijungimą mūsų šalyje sutikta su tam tikra nerimo doze: traukiasi žinomi prekės ženklai, būstinė keliasi į Estiją, klausimai, kas laukia klientų ir t.t. Bet praėjus kuriam laikui ir nuslūgus emocijoms, laikas išmokti pamokas ir įvertinti, kokių politikos korekcijų reikia.

Tokio masto dviejų konkurentų susijungimas, galima sakyti, analogų neturintis atvejis. Vargu, ar rastume panašių pavyzdžių, kurie leistų palyginti ir daryti išvadas apie tokio sprendimo (ne)pasiteisinimą. Tačiau jau dabar jį galima drąsiai vadinti paremtu atsakingai įvertinta verslo logika.

Baltijos šalių bankas
Nors šis regionas tarptautinėse rinkose dažniausiai vertinamas bendrai, tokio masto darinys yra visiškai naujas. Masto ekonomijos efektas skatins stiprinti konkurencingumą ir siekti didesnio efektyvumo.

Be to, bankas galės pasinaudoti vietinės rinkos privalumais – lankstumu, operatyviu, į vietines sąlygas orientuotu sprendimų priėmimu.

Nors mums žinomų prekės ženklų nebeliks, atkreiptinas dėmesys, kad visgi tai ne pasitraukimas, o verslo tęstinumas nauja forma, kuri reikalauja didelių investicijų, kitų itin svarbių sprendimų – pasiryžti jiems reiškia akivaizdų ženklą, jog matomos ilgalaikės perspektyvos. Natūralu, kad veiklos pradžioje naujasis verslas gali veikti nuostolingai.

Nėra priežasčių, dėl ko klientai galėtų pralošti
Kadangi indėliai yra paskolų šaltinis, tvarus jų užtikrinimas naujam bankui ypač reikšmingas. Todėl klientai gali tikėtis patrauklios indėlių grąžos.

Natūralu, klientai į susidariusią situaciją žvelgia su tam tikra nežinomybės ar nepatiklumo gaida, o tai naujam bankui – akivaizdus signalas, kad tiek dėl esamų klientų išlaikymo, tiek dėl naujų pritraukimo teks įdėti daugiau pastangų. Iš to vartotojai tik išloš.

Tad verslo logika paremta konsolidacija sudaro prielaidas tik dar labiau plėsti konkurenciją, veikti inovatyviai ir paskatina kitus rinkos žaidėjus stiprinti savo veiklos pranašumus.

Valdžios institucijoms – signalas rimtai įsivertinti politikos efektyvumą
Išlieka kartėlis, kad būstinė bus perkelta į kitą šalį ir tokiu būdu leidžiama kaimynų finansų sektoriui būti dar brandesniam. Tuo tarpu mūsų valstybė pralaimi patrauklumu, neišvengiamai susiduria ir su finansiniais praradimais. Juk kitų šalių bankai yra pritraukimo priemonė steigtis tų šalių įmonėms. Tačiau vis dažniau iš bankų akcininkų ir bankų grupių vadovų girdima, kad mūsų reguliacinė aplinka nepatraukli. Tuo tarpu bendraujant su vadžios institucijomis matoma, kad nėra bendro požiūrio ir atsakymo į susiklosčiusią situaciją.

Ką reikia daryti, kad situacija pasikeistų? Neigiamos pasekmės turi būti maksimaliai neutralizuotos. Atsakingų institucijų sprendimai turi padėti, kiek įmanoma, išlaikyti darbo vietas bei biudžeto pajamas.

Kodėl buvo pasirinkta Estija, geriausiai galėtų atsakyti tik ekspertai, rekomendavę tokį sprendimą, ir akcininkai, priėmę galutinį nutarimą. Tuo tarpu mūsų valdžios institucijoms galbūt būtų pravartu užsakyti nepriklausomą studiją įsivertinant šalies aplinką tarptautiniu mastu – tai pagelbėtų ateityje išvengti panašių praradimų.

Stasys Kropas,
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas