Šių metų lizingo rinkoje ypatingas dėmesys smulkiajam ir vidutiniam verslui

Žvelgiant į lizingo rinką Lietuvoje ir visoje Europoje, neabejotinai matomos augimo tendencijos. Štai 2015-ųjų pabaigoje mūsų šalyje fiksuotas didesnis nei 9 proc. lizingo portfelio augimas, o kai kurie sektoriai pasižymėjo rekordiniais pokyčiais. Tai rodo, kad tiek verslas, tiek gyventojai atranda lizingą kaip vis labiau reikšmingą finansavimo šaltinį. Tačiau kol kas lizingas – daugiausia automobilių parko atnaujinimo instrumentas, o ženklesnės verslo investicijos į įrengimus, leidžiančius realizuoti plėtros planus, sulaukia mažiau dėmesio.

Lizingas mūsų šalyje dar turi daug erdvės plėtrai, neišnaudotų galimybių – apstu. Lietuvos bankų asociacija kartu su „Leaseurope“ organizacijos atstovais pakvietė šalies politikos formuotojus, reguliuotojus ir rinkos dalyvius į apvalaus stalo diskusiją „Lizingo naudojimas finansuojant smulkųjį ir vidutinį verslą“. Čia aptartos lizingo plėtros kryptys ir kliūtys Lietuvoje. Dalyviai pakvietė naujai atrasti seniai žinomą finansavimo būdą.

„Finansavimas lizingu, taip pat kaip paskolos teikimas bankuose, grįstas socialiai atsakingo skolinimo nuostatomis, bet dėl savo specifikos turi lankstesnių galimybių. Jos gali būti itin reikšmingos pradedančiajam, smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuris ne visada gali pateikti pakankamų garantijų skolintojui. Tad matome, kad potencialo plėtotis šiai rinkai neabejotinai daug“, – pažymi LBA prezidentas Stasys Kropas.

Orientacija į verslo augimo kultūros skatinimą
Pernai sparčiausias augimas buvo Lietuvos sunkvežimių lizingo rinkoje – ji augo net 71 proc. – vežėjai jautė poreikį atnaujinti senstantį parką. Reikšmingai augo ir naujų lengvųjų automobilių lizingo apimtys. „Datacenter“ statistika atspindi, jog naujų automobilių pardavimai lizingu augo 19 proc. – tai kol kas sparčiausias augimas nuo 2009-ųjų.

Tačiau nepaisant to, kad daugeliui įmonių praėjusieji metai finansiškai buvo sėkmingi, visgi jos investavo nuosaikiau nei galėjo. Kita vertus, kaip pastebi LBA lizingo komiteto pirmininkas Laimonas Belickas, galima spėti, kad būtent šiemet verslas investuos drąsiau. Tai leidžia teigti augantis vartojimas, didėjančios eksporto apimtys, vis dar rekordinėse žemumose esančios finansavimo kainos bei finansavimo lankstumas – tai skatina verslą lengviau priimti sprendimus dėl investicijų ir ryžtingiau orientuotis į augimą.

„Reikšminga nauda verslui yra ta, kad lizingo atveju nereikalaujama papildomo užstato. Lizingo bendrovė gali atsižvelgti į būsimą turto pardavimo kainą po, pavyzdžiui, 3 metų ir ta apimtimi iš anksto sumažinti lizingo įmokas. Tiesa, kaip ir visur, yra jautrių temų. Apmaudu, bet ES lėšomis remiamų projektų lizingo būdu praktiškai finansuoti vis dar negalime. Taisyklės pasiklydo valdininkų koridorių labirintuose, tačiau esame iniciatyvūs ir bandysime ieškoti išeičių“, – pastebi L. Belickas.

Europa ir Lietuva palaipsniui vis labiau ima vertinti ne taip vadinamus turto turėjimo kaštus, o didelę reikšmę teikia naudojimosi turtu kaštams. Ilgalaikės nuomos paslauga šioje srityje yra tinkama pagalbininkė: įmonėms nuomotis turtą neretai yra pigiau, negu įsigyti skolinantis.

Statuoliai ir inovatyvus verslas: neišnaudotos galimybės
Šiuo metu vis drąsiau besikuriantys startuoliai bei inovatyvūs verslai finansavimu lizingo būdu kol kas susidomi nedrąsiai – augimo tendencijų šioje rinkoje praktiškai nefiksuojama. „Tokią situaciją esame pasiryžę keisti. Jau šiuo metu turime pavyzdžių, kai lizingo bendrovės kartu su rizikos kapitalo fondais augančiam verslui sugeba suteikti papildomo greičio – tereikia drąsesnių iniciatyvų iš pačių verslininkų“, – sako L. Belickas.

Jau dabar yra ne vienas pavyzdys, kaip lizingo būdu sėkmingai finansuojami energetikos projektai, įvairi gamybinė įranga bei IT infrastruktūra.

Skaičiuojama, kad smulkusis ir vidutinis verslas tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje sukuria apie tris ketvirtadalius darbo vietų ir ypač ženkliai prisideda prie bendrojo BVP, taigi yra svarbus visai valstybei. Ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje mažų ir vidutinių įmonių skaičius nuo 2012 m. nuolat didėja (2014 m. jų buvo virš 67 tūkst.).

„Leaseurope“ duomenimis, nuosaikus lizingo įsisavinimas smulkiajame ir vidutiniame versle iki 2020 m. prie BVP pridės nuo 0,3 iki 0,7 proc. Lietuvoje tikimasi panašių augimo tendencijų.

  

Renginio metu išsakyti pasiūlymai ir apibendrinimai pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms atsakingoms institucijoms.

  

Renginio metu pristatyti pranešimai:

Lizingo rinkos apžvalga ir platesnės lizingo panaudojimo galimybės. Laimonas Belickas, Lietuvos bankų asociacijos lizingo komiteto pirmininkas, „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo generalinis direktorius

SVV rinkos raida ir įmonių finansavimo iššūkiai. Marius Skarupskas, Lietuvos Respublikos Ūkio viceministras

Lizingo naudojimas Europos Sąjungos SVV įmonėse. Jurgita Bučytė, „Leaseurope“ vyresnioji ekonomistė

Garantijų naudojimas lizingo bendrovėms(1); (2). Stefan Schneider, vykdantysis direktorius, Bürgschaftsbank Thüringen GmbH; Katrin Sturm, generalinė sekretorė, European Association of Guarantee Institutions, AECM

Lizingo indėlis į ekonomikos augimą. Jekaterina Rojaka, DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims

Lizingo kaip finansavimo formos pranašumai ir skirtumai. Julija Lisovskaja, advokatė, „Ernst & Young Baltic“