Finansų paslaugų kokybę ir patrauklumą pasaulyje lemia finansų centrų konkurencingumas

Komentaras žiniasklaidoje

  

Vargiai galima įsivaizduoti modernią ir pažangią valstybę be tvaraus finansų sektoriaus. Vienas iš reikšmingų  veiksnių šalies finansų paslaugų raidai ir pažangai yra sudarymas sąlygų, tinkamų finansų centrui susikurti. Finansų centrai užtikrina didesnį patrauklumą investuotojams, o tai savo ruožtu didina finansų paslaugų ir darbo vietų susitelkimą šalyje, sudaro geresnes galimybes teikti efektyvias, masto ekonomija grįstas paslaugas ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu. Pasaulyje tarp finansų centrų nuolat vyksta arši konkurencija, ypač tarp sąrašo viršūnėje esančių Londono ir Niujorko. Antras didžiausias ES finansų centras, Liuksemburgas, pasaulyje tik 12-tas.

Finansų centrų sąrašo sudarymo principai iš esmės galėtų padėti suprasti priežastis, kodėl naujai formuojamas Baltijos šalių bankas būstinę renkasi Taline, bet ne Vilniuje.

Formuojant sąrašą, miestai vertinami pagal 101 rodiklį, kuriuos skelbia skirtingos tarptautinės organizacijos. Šie vertinimai apima 5 sritis: šalies verslo aplinką, finansų sektoriaus pažangą, infrastruktūrą, žmogiškojo kapitalo ir reputacinius faktorius. Taip pat sumuojami rezultatai internetinio klausimyno, kurį pildo virš 2 tūkst. finansų paslaugų profesionalų.

Lietuvos pėdsakų finansų centrų sąraše kol kas nematyti
Žvigtelėjus į pavadinimus miestų, išrikiuotų pagal finansų centrų indeksą (The Global Financial Centres Index), Vilniaus ten nėra. Lietuva kol kas nėra įvardijama, kaip ta, kuri potencialiai finansų sektoriaus srityje artimiausiu metu galėtų tapti reikšmingesnė. Žinoma, matomas finansų sektoriaus išvystymas, infrastruktūros plėtra, tačiau to nepakanka.

Tuo tarpu mūsų kaimyninių valstybių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos – sostinės Centrinės ir Rytų Europos kontekste yra regiono lyderės. Pasauliniame reitinge Ryga yra 52, Talinas – 50, Varšuva – 45 vietose. Ypač stebina pastarojo laikotarpio latvių bei estų pažanga. Jie jau seniai pralenkė Maskvą (dabar ji – 84) ir sparčiai artėja prie Varšuvos.

Šalies raida be finansų centro?
Finansų centai, priklausomai nuo jų mąsto ir specifikos, gali būti globalūs, tarptautiniai, vietiniai. Kiekviena šalis ieško savų nišų. Estija pasižymi kryptingos infrastruktūros e–paslaugų plėtroje, Latvija – asmeninių finansų valdymo srityje, tuo tarpu Lietuva kol kas be aiškios krypties. Mūsų valstybė, skirtingai nuo daugumos kitų ES šalių, vis dar neturi aiškios finansų sektoriaus raidos vizijos ir strategijos.

Nepatekti į finansų centų sąrašą nėra pati didžiausia problema. Dabar, kai finansų paslaugų rinka yra liberalizuota ir laisva, galima be ypatingų kliūčių naudotis kitų šalių finansų centrų paslaugomis. Bet tokiu būdu Lietuva, kaip valstybė, praranda patrauklumą, o kartu su juo – aukščiausio lygio profesionalus, naujų darbo vietų kūrimo galimybes, mokesčių surinkimą į biudžetą, tvaresnį ekonomikos ir reikalingų finansų rinkos priemonių augimą bei labiau užtikrintas valstybės gerovės perspektyvas. Visgi liekant itin svarbaus finansų sektoriaus nuošalyje šalis pasauliniu mastu tampa tarsi periferine.

Sveikintinas LRV pasiryžimas siekti tapti finansines inovacijas skatinančia vyriausybe ir darbo grupės sudarymas atitinkamiems pasiūlymams rengti. Džiugina besikeičiantis finansų sektorių reguliuojančių institucijų požiūris atsakingiau vertinti reguliacinių teisės aktų poveikį šalies konkurencingumui bei ambicijos būti fintech centru. Tik kyla esminis klausimas – ar fintech kompanijų atėjimas į mūsų šalį bus pakankama priemonė formuojant tvarų ir efektyvų finansų sektorių?

Tai gali paskatinti tam tikrą ekonominį aktyvumą, darbo vietų kūrimą, tačiau tikėtis stabilaus ilgalaikio šalies ekonomikos finansavimo, resursų pritraukimo ir transformavimo į ekonomikos augimą skatinančius įrankius – negalima. Tam būtinos kompleksinės priemonės bei tinkama teisinė ir reguliacinė aplinka. Siekis valstybei atsirasti finansų centrų sąraše ir kryptingai įgyvendinamos priemonės galėtų būti savotiška pagalbinė priemonė valdžios institucijoms siekiant tinkamai atlikti darbus. Tam būtinas ir valdžios bei reguliavimo institucijų glaudus bendradarbiavimas su verslu.

Džiugu, kad mūsų šalyje sėkmingai vystomi kai kurių globalių finansų institucijų verslo paslaugų centrai. Tačiau neramu, kad pastaruoju metu vis dažniau tenka konstatuoti, jog Lietuva, išlaikant reikšmingus šaliai investuotojus, pralošia konkurencinę kovą kaimynams. O iš bankų akcininkų ir bankų grupių vadovų girdima, kad mūsų reguliacinė aplinka mažiau patraukli. Tai stabdo investicijas bei ekonomikos finansavimą ir yra didelė kliūtis sudėtingesnių finansų rinkos priemonių atsiradimui bei Lietuvos kapitalo rinkos išvystymui.