EURIBOR+ problema

Dar prieš euro įvedimą girdėjosi daug kritikos dėl lito pinigų rinkos indekso VILIBOR patikimumo, bet, perėjus prie EURIBOR, problemos, rodos, buvo pamirštos. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad pagrindiniam euro pinigų rinkos indeksui būdingi tie patys „negalavimų“ simptomai ir, siekiant juos šalinti, būtina imtis neatidėliotinų veiksmų.  

EURIBOR – bankų tarpusavio skolinimosi be užstato palūkanų indeksas. Už jo skelbimą ir administravimą dabar atsakingas Europos pinigų rinkos institutas (angl. EMMI). Šis indeksas Lietuvoje – pagrindinis skolinimo operacijoms.

Indeksas tas pats ar kitas?
Pastaraisiais metais EMMI iniciavo eilę svarbių reformų, tarp jų ir EURIBOR+ projektą, kuriuo siekiama išplėtoti bei tinkamai įvertinti realiais sandoriais grįstą EURIBOR nustatymo metodologiją.

Pagrindinis tikslas – pašalinti manipuliavimo EURIBOR galimybes, t.y. skaičiuojamo indekso vertė turi atspindėti realių bankų skolinimosi sandorių kainą – remtis rinkoje iš tikrųjų įvykusiais sandoriais. Dabar indeksai skaičiuojami remiantis dalyvaujančių bankų skelbiamų palūkanų normų lygiu tarpbankinėje rinkoje.

Tačiau kyla klausimų, kaip traktuoti šį pakeitimą. Pasikeis tik skaičiavimo tvarka ar ir pats indeksas? Ar neatsiras pagrindo teisiniams ginčams? Šioje vietoje svarbi reguliavimo ir rinkos priežiūros institucijų oficiali pozicija.

Savanoriškas bankų dalyvavimas nepakankamas
Dėl nepalankių ekonominių sąlygų (finansų krizė, neigiamos palūkanų normos) bei griežtinamo reguliavimo, pinigų rinka tapo itin sekli. Bankų motyvacijos savanoriškai dalyvauti indekso skaičiavime liko vis mažiau (beveik dvigubai ir dabar dalyvauja 21 bankas), nes apskritai sumenko realiai vykstančių sandorių skaičius – paskolų rinkoje pradėjo vyrauti skolinimas už užstatą.

Pagal EURIBOR+ projektą numatoma ir toliau mažinti skolinimosi be užstato trukmių skaičių nuo aštuonių iki penkių svarbiausių (1 sav., 1, 3, 6 ir 12 mėn.).

Tačiau planuojamų priemonių gali nepakakti, kad būtų išlaikytas maksimalus indekso patikimumas ir pagrįstumas, todėl reikėtų galvoti apie privalomą bankų dalyvavimą indekso skaičiavime. Negana to, tam tikru laikotarpiu gali nebūti konkrečios trukmės sandorių, todėl privalu neginčytinai nuspręsti, kaip indeksas bus skaičiuojamas tokiu atveju.

Būtinas aktyvesnis institucijų ir rinkos dalyvių įsitraukimas 
Numatoma ir kitų reikšmingų pokyčių, kurie turėtų užtikrinti indekso skaidrumą bei nepažeidžiamumą. Tačiau kol kas perėjimas prie naujos euro pinigų rinkos indeksų sistemos nėra paprastas, jis gerokai vėluoja (reformą planuojama įgyvendinti 2017 m. pirmąjį pusmetį). Svarbiausiu iššūkiu lieka aktyvus ne tik bankų, bet ir atsakingų viešojo sektoriaus institucijų įsitraukimo poreikis. Siekiant mažinti riziką bei neapibrėžtumą dėl indekso patikimo ir naudojimo tęstinumo, jo naudotojams ir reguliavimo bei priežiūros institucijoms, neišskiriant Lietuvos, būtina įsivertinti galimų pokyčių poveikį. Įsitraukimas į viešas diskusijas bei konsultacijas, kurias rengia projektą administruojantis institutas (jo dalimi yra ir LBA), neatsiejamas. EURIBOR rodiklis privalo būti patikimas ir nekelti abejonių – tai vienas reikšmingiausių etalonų finansiniam stabilumui.

Stasys Kropas,
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas