Neefektyvūs nemokumo klausimų sprendimai – tvaraus augimo stabdis

Lietuvos bankų asociacija kartu su LRS Ekonomikos komitetu ir Vilniaus universiteto Teisės fakultetu pakvietė politikus, teisininkus, akademikus bei kitus rinkos dalyvius į apvalaus stalo diskusiją apie mūsų šalyje galiojančią nemokumo teisinę aplinką. Vienas pagrindinių nemokumo procesų reglamentavimo tikslų - efektyvi pagalba finansinių sunkumų turintiems verslo subjektams ir operatyvus atsilaisvinančių jų išteklių grąžinimas naujam sėkmingam ekonominiam ciklui, užtikrinant teisingą skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Diskusijos dalyviai iškėlė problemą, kad mūsų šalyje galiojantis teisinis reglamentavimas ir teismų praktika sėkmingo nemokumo proceso neužtikrina, o daroma pažanga šioje srityje itin lėta.

 „Esamas teisinis reglamentavimas kritiškai vertinamas tarptautinių organizacijų ir investuotojų. Pažanga tobulinant teisinę aplinką mūsų šalyje, deja, labai fragmentiška ir lėta. Nors finansų krizė jau praeityje, nemokumo procesai išlieka neefektyvūs, sudaromos sąlygos nesąžiningiems asmenims piktnaudžiauti teise ir vilkinti procesus, trūksta nuoseklumo teisėkūroje. Kita vertus, Valstybės kontrolė, akademinės institucijos, teisininkų bendruomenės atstovai ir verslo organizacijos yra parengę gerai pagrįstų pasiūlymų, kaip galima būtų tobulinti teisinį šių procesų reglamentavimą", - sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Pasaulio banko duomenimis, dar bene prieš pusmetį pagal vieną iš „Doing business" indekso parametrų - nemokumo  klausimų sprendimą  (angl. „Resolving  Insolvency") - Lietuva buvo 67 vietoje (ir tuo metu ji nuo praėjusių metų buvo nukritusi iš 61 į 67 vietą), tuo tarpu dabar mūsų šalis - jau 70 vietoje. Tai dar vienas rodiklis, kad nemokumo klausimai šalyje sprendžiami neefektyviai, o pažangos nėra, todėl pagrindinės ydos turi būti kuo operatyviau šalinamos.

Valstybės kontrolės duomenimis, bankrutavusių įmonių kreditoriai 2009-2014 m. I ketv. laikotarpiu neatgavo 8,4 mlrd. Lt pajamų, iš jų 1,5 mlrd. Lt neteko valstybės biudžetas.

 

Piktnaudžiavimas teise ir procesų vilkinimas

Siekiant užtikrinti sėkmingo verslo funkcionavimą, kreditoriams turi būti maksimaliai grąžinamos nesėkmingo, nuostolingo verslo lėšos, kurios galėtų būti vėl įliejamos į ekonomiką tolesniam geram bei tvariam verslui kurti. Nemokumo procedūros turi būti įgyvendintos operatyviai - tai leistų sutaupyti kaštus ir daugiau lėšų išmokėti kreditoriams. Jeigu tokiam procesui gyvuoti neužtikrinama aiški teisinė aplinka, netinkamai taikomi visuotinai pripažinti nemokumo teisės principai, kalbėti apie operatyvų nemokumo problemų sprendimą, stabilumą ir brandžią šalį sudėtinga.

Ne viena šiuo metu šalyje galiojanti procedūra nepagrįstai sudaro prielaidas piktnaudžiauti ir vilkinti įmonių restruktūrizavimo ar bankroto bylų iškėlimo bei nagrinėjimo procedūras.

Restruktūrizavimas mūsų šalyje tampa tarsi pradinė bankroto stadija, sukurta tam, kad būtų vilkinamas bankroto procedūros iškėlimas. Maža to, praktikoje pasitaiko netgi tokių atvejų, kai restruktūrizavimo byla iškeliama po kelis kartus ir vis tiek baigiasi nesėkmingai. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, nuo 2012 m. buvo tik du sėkmingai užbaigti restruktūrizavimo procesai.

Kalbant apie įmonių bankrotų procedūras - jos dažniausiai užtrunka itin ilgai. Diskusijos dalyviai iš esmės vieningai konstatavo, kad svarbiausia užduotimi išlieka - teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimas bei operatyvus įmonių finansinių sunkumų sprendimų ieškojimas iškart, kai tik įmonė susiduria su problemomis, o ne tada, kai įmonė jau neturi jokių resursų atkurti mokumą ir gali būti keliamas tik bankrotas, kuris dažniausiai, kaip rodo praktika, iškeliamas per vėlai.

 

Kai verslas susiduria su problemomis, jis turi būti skatinamas tartis

Šiuo metu praktikoje susiklosčiusi situacija, kai skolininkas, susidūręs su finansinėmis problemomis, skatinamas ginčytis su kreditoriais, bet ne bendradarbiauti ir kartu ieškoti išeičių. „Tik teisingas skolininko ir kreditoriaus interesų balansas užtikrintų efektyvesnį procesą, aukštesnį kreditorių reikalavimų patenkinimo lygį ir papildomas investicijas", - sakė „Swedbank" bylinėjimosi skyriaus vadovas Mantas Puikys.

Diskusijos dalyviai sutiko, kad pirmas žingsnis, kai verslas susiduria su mokumo problemomis, turi būti kompromiso ieškojimas su kreditoriais ir abipusis interesų tenkinimas. „Kiekvienas vadovas kasdien priima rizikingus sprendimus, kurie balansuoja tarp pelno ir praradimų - tai neišvengiama. Tačiau tuomet, kai susiduriama su rimtomis finansinėmis ir mokumo problemomis, pagal Aukščiausiojo Teismo besiformuojančią praktiką, vadovas, priimdamas sprendimus, turi rūpintis jau ne tik akcininkų interesais, bet ir grąža kreditoriams. Tai turi būti numatyta mūsų teisinėje aplinkoje", - pastebėjo Valiunas Ellex advokatas Povilas Žukauskas.

Valstybės kontrolės auditoriai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įmonių vadovai ar savininkai nėra atgrasomi nuo neteisėtų veiksmų, kuriais kryptingai siekiama įmonės nemokumo, nes tyčinių bankrotų įrodymas reikalauja daug laiko ir finansinių sąnaudų. Turi būti ieškoma priemonių, kaip užkardyti tokius neteisėtus veiksmus.

„Kai verslui sunku, jis turi būti suinteresuotas ateiti ir tartis, kaip pagerinti padėtį ir atsistatyti, o ne tik formaliai naudotis įstatymu, kuris leidžia vegetuoti", - pridūrė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas. Be to, anot V. Japerto, būtina kalbėti apie įmonių bankroto prevenciją. Tam tikslui pasiekti turi būti akyliau prižiūrimas akcinių bendrovių įstatymas. „Juk, kai nebelieka kapitalo, įmonė nebegali funkcionuoti. Tuo tarpu dabar įmonės piktnaudžiauja, nepateikdamos savo turto vertės balansų. Šiai dienai turime apie 30 tūkst. ūkio subjektų, kurie net neturėtų būti vadinami įmonėmis - jų veikimas neaiškus. Visa tai neefektyvaus įstatymų administravimo pasekmės", - sakė V. Japertas.

Profesorius, Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininkas Vytautas Nekrošius iškėlė dar vieną piktnaudžiavimo galiojančia nemokumo teisės aktų sistema aspektą. „Bankroto proceso tikslas turėtų būti kreditorių reikalavimų patenkinimas, deja, panašu, kad mūsų įstatymas turi dar vieną tikslą - bankroto procedūromis gąsdinti verslą. Neretai verslo partneriai, piktnaudžiaudami galiojančia teise, kreipiasi dėl bankroto iškėlimo tam tikriems subjektas, pavyzdžiui, dėl neatsiskaitymo laiku. Tuomet, teismui net nepriėmus jokių sprendimų iškelti bankroto bylą, jau viešai matome, kad įmonei siūloma iškelti bankrotą. To tikrai negali ir neturi būti, juk kalbame apie įmonių reputaciją", - sakė V. Nekrošius.

„Diskusija aiškiai nurodė kryptį, kuria reikia judėti, norint išspręsti įsisenėjusią problemą. Mums reikalingas Nemokumo įstatymas, o ne trijų šiuo metu nemokumą reguliuojančių įstatymų lopymas ar pildymas. Daugiau nei dešimtmetį apie tai diskutuojame, tačiau esamoje sistemoje nėra nei nuoseklumo, nei aiškumo. Mums reikia tiksliai suformuluotos apsaugos nuo bankroto sistemos, reikia aiškesnių bankroto proceso pradžios ir pabaigos taisyklių be daugelio smulkesnių komponentų, be kurių sudėtinga dirbti tiek bankroto administratoriams, tiek bankams, tiek teismams", - apibendrino Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentas Gintaras Adomonis.

Diskusijos metu išsakyti pasiūlymai galėtų būti realizuojami tobulinant įmonių restruktūrizavimo ir bankroto įstatymų projektus, kurie šiuo metu kaip tik yra teikiami LR Seimui.