LBA: apribotos kainos būtiniausių banko paslaugų krepšelis – grėsmė šių paslaugų prieinamumui ir bankų konkurencijai

Lietuvos banko siūlomas būtiniausių banko paslaugų kainų reguliavimas turi būti pagrįstas teikiamų paslaugų kaštais, dabar gi į juos neatsižvelgiama. Pasiūlytas būtiniausių paslaugų krepšelis yra  perteklinis, vertinant pačių aktyviausių bankų klientų naudojamą paslaugų skaičių. Pasiūlytas reguliavimas būtų ypač ydingas mažesnėms kredito įstaigoms bei kredito unijoms, kurios, negalėdamos gauti realios grąžos iš investicijų į šių paslaugų plėtrą, būtų priverstos trauktis iš šio verslo. O tai, savo ruožtu, mažins bankų konkurenciją ir didins koncentraciją.

  • Bankai ir kredito unijos jau dabar gali įvertinti, kad Lietuvos banko siūlomi ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį (į bet kurį banką, kredito uniją ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje bei kitose Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse) beveik šešis kartus viršija aktyvių klientų operacijų skaičių.
  • Siūlymas nemokamai išgryninti klientams iki 550 EUR per mėnesį, mūsų vertinimu, yra per didelis ir neteisingas kitų paslaugų vartotojų atžvilgiu. LBA užsakymu vykdyta apklausa, kurios rezultatai buvo pristatyti š. m. rugsėjį, parodė, kad absoliučiai daugumai bankomatų naudotojų užtenka 500 EUR grynais. Svarbu atkreipti dėmesį, kad net vidutinė alga Lietuvoje yra mažesnė nei siūlomas nemokamas išgryninimo limitas bankomate. Dabar gi Lietuvos bankas, pasiūlęs didesnį pinigų išgryninimo limitą, prieštarauja valstybės viešai deklaruojamai nuostatai mažinti grynųjų pinigų ir tuo pačiu šešėlinės ekonomikos mastus. Be to, grynieji pinigai visuomenei yra nepalyginamai brangesni nei pinigai elektroninėje formoje. Visuomenė viešųjų resursų sąskaita subsidijuoja grynųjų apyvartos, projektavimo, gamybos, ekspertizės, saugojimo ir kitus kaštus. Todėl tik įvairių mokėjimo formų įkainių konkurencija gali paskatinti keisti įpročius atsiskaityti grynaisiais ir padaryti mokėjimų sistemą efektyvesnę bei racionalesnę.

Daugiausia trūkumų, mūsų manymu, turi paslaugų krepšelio kaina - ji turėtų būti pagrįsta kaštais. Dabar viešumoje pateikiama krepšelio paslaugų kaina (~1,5 EUR) yra žymiai žemesnė nei šių paslaugų kaštai. Joks verslas - ar tai būtų duonos parduotuvė, automobilių servisas, ar bankas - neturi būti verčiamas teikti paslaugų, kurių kaina nepadengia kaštų. Jei vis tik nustatoma pareiga įmonei teikti paslaugas žemiau kaštų ribos, su ja turi būti aptartas ir kaštų kompensavimo mechanizmas. Antraip bankai turės subsidijuoti šias paslaugas ir didinti kitų teikiamų paslaugų kainas, pavyzdžiui, paskolų ar kitų produktų, o nuo to kentės kiti klientai.

Tvirtai laikomės nuomonės, kad įkainiai turi atitikti ekonominę logiką ir būti pagrįsti, kad visos institucijos galėtų konkuruoti ir egzistuoti teikdamos paslaugas bei nustatydamos įkainius, atsižvelgdamos į jų patiriamus kaštus, kurie yra skirtingi. Turi būti išlaikoma konkurencija ir motyvacija investicijoms į paslaugų plėtrą. Tuo tarpu šiuo metu siūloma reguliavimo apimtis nepagrįstai viršija Mokėjimo paslaugų direktyvos nuostatas. Tokios iniciatyvos nenumatomos kaimyninėse šalyse, todėl investuotojams tai tiesioginis atgrasymo nuo investavimo į mažmeninės bankininkystės sektorių Lietuvoje signalas.

Negalima tik mechaniškai nustatyti ribojimo, neįsigilinant į turinį. Pagrįstą paslaugų kainą turi nustatyti kompetentinga institucija. Kitu atveju, paslaugų prieinamumas gali tik mažėti.