Europos bankų sąjunga: mokesčių mokėtojų lėšų taupymas ir indėlininkų interesų apsauga

Jau kitąmet mūsų šalyje įsigaliosiantis ES teisės aktų paketas, susijęs su kredito įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo bei indėlių garantijų sistemomis, dar labiau apsaugos indėlininkų interesus, taupys viešąsias lėšas, užtikrins didesnį finansinį stabilumą, bankų paslaugų teikimo tęstinumą bei apsaugos bendrą finansų rinką.

Tokie šiandien Seime priimti teisės aktai - dar vienas žingsnis sukurtos Europos bankų sąjungos (šiuo metu jai priklauso euro zonos valstybės narės) tikslų įgyvendinimo link, užtikrinant bankų tvirtumą ir galimų finansų krizių ar žlugimo scenarijų atlaikymą. Bankų sistema turi išlikti stabili pati kompensuodama galimus veiklos nuostolius ir nebūti našta šalių viešiesiems finansams.

„Įsigaliosiantys pokyčiai - esminis žingsnis didesnio pasitikėjimo bankais ir dar tvaresnio veikimo link, kai bankų gelbėjimas tampa nebe valstybės, o jų pačių problema. Priimti teisės aktai galutinai panaikins ryšį tarp bankų nuostolių padengimo viešųjų lėšų sąskaita ir užtikrins teisingą naštos pasidalijimą tarp finansų įstaigų suinteresuotųjų subjektų. Nors trumpuoju laikotarpiu bankams išaugs administraciniai kaštai, bendra pertvarkymo sistemos nauda ilguoju laikotarpiu, tikėtina, viršys sąnaudas. Tai leidžia teigti, kad dviejų Lietuvoje žlugusių bankų scenarijai išliks tik istorija, o pasikartojimo atvejai nediskutuotini", - pažymi Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S. Kropas.

Pertvarkymo fondas - valstybės lėšų apsauga ir stipresnis pasitikėjimas bankais

Iki šiol mūsų šalyje galiojusiuose teisės aktuose nebuvo numatytas fondo, skirto bankų problemų sprendimui finansuoti, sudarymas, arba krizės atveju gelbėjimo privačiomis bankų lėšomis priemonės taikymas. Finansų įstaigų veiklos nuostoliai buvo padengiami panaudojant valstybės lėšas.

Tuo tarpu jau kitąmet mūsų šalyje pradeda veikti Pertvarkymo fondas, finansuojamas iš įstaigų (bankų, didelių investicinių įmonių, Centrinės kredito unijos ir kt. bendrovių), o ne valstybės lėšų. Vadinasi, atitinkama visų įstaigos turimų įsipareigojimų dalis turės būti sudaryta iš greitai ir efektyviai nurašomų ar konvertuojamų įsipareigojimų, kad, prireikus, būtų galima nesunkiai ir veiksmingai pritaikyti gelbėjimo privačiomis, o ne valstybės lėšomis priemonę ir atstatyti įstaigos gyvybingumą.

Šis nacionalinio lygmens fondas per 8 metų pereinamąjį laikotarpį, kai jo lėšų suma sudarys bent 1 % visų kredito įstaigų, veikiančių bankų sąjungos valstybėse narėse, apdraustųjų indėlių sumos, bus palaipsniui sujungtas į bendrą (euro zonos valstybių narių ir tų ES šalių, kurios pasirinks prisijungti prie bankų sąjungos) pertvarkymo fondą.

Atskiras kiekvieno banko įnašas bus apskaičiuojamas proporcingai jo įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) ir visų kredito įstaigų, veikiančių dalyvaujančiose valstybėse narėse, bendros įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) santykiui. Įnašai bus koreguojami proporcingai pagal riziką, kurią prisiima kiekviena įstaiga.

Indėlių draudimo fondas - didesnis pasitikėjimas kredito įstaigų sistema

ES indėlių draudimo direktyva, kuri mūsų šalyje pagal nacionalinius įstatymus įsigalios nuo 2016-ųjų, nustatys naujas Indėlių draudimo fondo taisykles, pagal kurias bus kaupiamas turtas indėlių draudimo išmokoms išmokėti.

Šis fondas veiks tuo pačiu principu kaip minėtas Pertvarkymo fondas, t. y. kredito įstaigos pirmiausia lėšas kaups nacionaliniame fonde, o jau pasiekus ES nustatytą lygmenį, bus sujungtas į bendrą visos ES mastu veikiantį Indėlių draudimo fondą.  Be to, šio fondo pinigai taip pat galės būti panaudoti gelbėjant nemokius bankus, jeigu nepakaktų Pertvarkymo fonde sukauptų lėšų. Tai dar vienas papildomas mokesčių mokėtojų pinigų saugiklis.

Indėlių draudimo suma lieka nepakitusi - vienam indėlininkui vienoje kredito įstaigoje laikomiems indėliams taikoma 100 000 eurų indėlių draudimo apsauga. Draudimo apsauga bus taikoma indėliams visomis valiutomis. Kai kuriais atvejais nustatyta didesnė draudimo apsauga: kai fizinio asmens sąskaitoje buvo lėšos už parduotą jam priklausiusį gyvenamąjį būstą - iki 300.000 Eur, kai mirties atveju indėlininkui pervesti ar paveldėti indėliai - iki 200.000 Eur, kai skirtos išmokos už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą ar žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjo ar teismo veiksmų - irgi iki 200.000 Eur.

Bus palaipsniui sutrumpintas indėlių kompensacijos išmokėjimo terminas iki 7 darbo dienų.

Siekiant, kad indėlininkai būtų geriau informuoti apie jiems taikomą apsaugą, bus aiškiai apibrėžta informacijos indėlininkams teikimo procedūra ir forma. Informacija indėlininkui bus perduodama indėlių draudimo sistemos dalyvio ir indėlininko sutartu būdu. Jeigu indėlininkas naudojasi internetine bankininkyste, informacija galės būti perduodama elektroninėmis priemonėmis.

Kiekvienais metais bus nustatoma visų indėlių draudimo sistemos dalyvių į Indėlių draudimo fondą mokėtina metinė periodinių indėlių draudimo įmokų suma, kuri bus paskirstyta kredito įstaigoms, atsižvelgiant į kiekvienos jų veiklos rizikingumą ir joje laikomų apdraustųjų pagrindinių indėlių sumą. 

Siekiant užtikrinti tinkamą indėlininkų apsaugą, esant reikalui, draudimo išmokas išmokėti greitai ir sklandžiai, nustatyta, kad Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai iki 2024 m. liepos turėtų pasiekti minimalų Indėlių draudimo direktyvos reikalaujamą tikslinį lygį (t. y. 0, 8 proc. visų indėlių draudimo sistemos dalyvių apdraustųjų indėlių sumos), o per kitus 4 metus, iki 2028 m. liepos - didesnį nacionalinį tikslinį lygį, kuris sudarytų 2 proc. apdraustųjų indėlių sumos. Nacionalinio tikslinio lygio dydį siūloma nustatyti siekiant užtikrinti indėlininkų pasitikėjimą indėlių draudimo sistema ir išlaikyti finansinį stabilumą, kad indėlininkams neliktų abejonių, jog šis fondas pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus.