LBA prezidento Stasio Kropo II ketvirčio bankų veiklos rodiklių komentaras

šiandien Lietuvos bankų asociacija paskelbė antrojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų ir jų antrinių įmonių veiklos rodiklius. Tai jau antras kartas, kai rodikliai skelbiami laikantis naujos tvarkos, apibrėžiančios statistikos pateikimo formą ir turinį, todėl skaičius galima lyginti ir kalbėti apie vyraujančias ar ne tokias ryškias tendencijas.

Priminsiu, kokie svarbiausi pokyčiai atsispindi skelbiamoje statistikoje:

· Išplėsta duomenų surinkimo bazė: įtraukiamos ir bankų grupei priklausančios antrinės įmonės;

· Į statistiką įtraukti lizingo bendrovių lizingo portfelio rodikliai;

· Pasikeitė publikavimo periodiškumas. Visos ataskaitų formos bus teikiamos kas ketvirtį.

· Atsisakyta duomenų formos Paskolų ir indėlių pasiskirstymas pagal likučius ir apskritis;

· Kortelių skaičius ir apyvarta teikiama sutrumpinta;

· Nebeliko banko kapitalo rodiklio, o vietoje jo kas ketvirtį bankai teikia RWA (rizikos požiūriu įvertinto turto) rodiklį, kuris leidžia tiksliau įvertinti banko būklę ir perspektyvas;

· Naujai pasirašytų paskolų rodiklis papildytas naujai pasirašytų paskolų juridiniams asmenims bei naujai pasirašytų lizingo sutarčių eilutėmis;

Bankų duomenys ir toliau bus skelbiami pagal FINREP (įtraukiant visos grupės įmones), tačiau „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius juos teikia pagal valdymo apskaitą. Tai susiję su tuo, kad pasikeitė „Nordea Bank“ padalinio juridinis statusas (jis tapo švedijos „Nordea Bank AB“ Lietuvos skyriumi), o visa „Nordea“ finansų grupė finansines ataskaitas teikia pagal valdymo apskaitos duomenis, todėl „Nordea“ skyriai Baltijos šalyse taip pat laikosi Grupės politikos. Tačiau apskaitos skirtumai neturi lemiamos įtakos rodikliams, todėl „Nordea“ duomenys yra įtraukiami į bendrą statistiką.

Pasikeitusi forma ir turinys kai kuriems informacijos vartotojams sukėlė įvairiausių minčių, viešojoje erdvėje netgi buvo užvirusi gana karšta diskusija, tačiau manau, kad tokia reakcija visuomet kyla, kai keičiami metų metus nekitę dalykai. Nepaisant visko, naujai skelbiama statistika tiksliau atspindi bankų sistemos būklę, o ilgesnis vertinimo laikotarpis leidžia tiksliau identifikuoti vyraujančias tendencijas.

Finansavimas

Geroji naujiena – bankų skolinimas šiemet gerokai suaktyvėjęs. Blogoji – to niekas nepastebėjo. Bankai nesiprašo giriami už tai, kad aktyviai plėtoja savo pagrindinę veiklą, tačiau prisiminus, kiek rykščių teko patirti po to, kai skolinimo politika dėl objektyvių priežasčių gerokai sugriežtėjo, toks abejingumas palieka šiokio tokio kartėlio.

Taigi, statistika. Bankų klientams suteiktų paskolų portfelis birželio pabaigoje siekė 55,7 mlrd. litų. Per tris mėnesius portfelis pastorėjo 1,07 mlrd. litų (1,95 proc.). Bet tai yra gana statiškas rodiklis. Rinkos dinamiką geriau atspindi naujai pasirašytų paskolų sutarčių eilutės, o jos tokios: ilgalaikių paskolų verslui sutarčių sudaryta už 2,44 milijardo, kredito linijų ir overdrafto sutarčių – už 1,15 mlrd. litų. Panaši dinamika buvo fiksuota ir per pirmuosius šių metų mėnesius, todėl galima drąsiai teigti, kad paskolų rinkoje šiuo metu esama seniai regėto aktyvumo.

Tas pats pasakytina ir apie lizingą. Anksčiau tyliai pukšėjęs lizingo variklis šiuo metu veikia visu pajėgumu. Per ketvirtį pasirašyta net 6154 naujos išperkamosios nuomos sutartys, kurių bendra vertė siekia 838,75 mln. litų. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, naujų sutarčių skaičius išaugo trečdaliu. Tiesa, bendra jų vertė šiek tiek sumažėjo ir tai greičiausiai susiję su pasikeitusia struktūra – antrąjį ketvirtį gerokai išaugo fizinių asmenų ir smulkaus verslo projektų finansavimas.

Būsto rinka

Būsto rinka pakankamai tiksliai atspindi tiek nekilnojamojo turto rinkos dalyvių, tiek gyventojų lūkesčius bei jų požiūrį į ateities perspektyvas. Ir jei tikėti statistika, tai ir čia vyrauja giedros nuotaikos.

Bendrasis būsto paskolų portfelis per antrąjį ketvirtį papilnėjo 147,76 mln. litų ir birželio pabaigoje siekė 19,56 milijardo. Pokytis nedidelis, tačiau nereikia pamiršti, kad bendrasis būsto paskolų portfelis keletą metų apskritai mažėjo, nes po milžiniškos bangos 2004-2008 metais, naujų klientų į rinką ateidavo mažiau nei seko anksčiau pasiskolinusių įsipareigojimų vertė.

Čia vėlgi svarbesnis momentinis rinkos paveikslas, kurį tiksliau atspindi naujai pasirašytos būsto paskolų sutartys. Tokių sutarčių, pasirašytų per antrąjį ketvirtį, vertė – 654,72 mln. litų. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius naujai pasirašytų būsto paskolų sutarčių vertė buvo mažesnė beveik dešimtadaliu ir sudarė 504,48 mln. litų. Skaičiai toli gražu neprimena vadinamojo būsto burbulo laikų, tačiau jie kur kas solidesni nei buvo dar prieš porą metų. Paprastai tariant, tai - ne entuziazmas, tai – optimizmas, grįstas sveiku protu ir patirtimi.

Taupymas

Birželio pabaigoje bendrojo bankuose laikomų indėlių portfelio vertė pasiekė 48,29 mlrd. litų. Naujas visų laikų rekordas. Per tris mėnesius portfelis pasipildė 1,18 mlrd. litų.

Įdomu, kad didžiausią prieaugio dalį sudarė kiek daugiau nei milijardu litų pasipildžiusios fizinių asmenų einamosios sąskaitos. Viena vertus, gyventojai kaupė lėšas atostogų sezonui, kita vertus – daugelis nebemato didelio skirtumo, kaip saugoti santaupas – terminuotųjų indėlių pavidalu ar tiesiog einamojoje sąskaitoje. Deja, poslinkių, kurie leistų sukurti palankias sąlygas ilgalaikių terminuotųjų indėlių atsiradimui kol kas nematyti. Gal Seimui pradėjus rudens sesiją ši gerokai įsisenėjusi problema bus išspręsta.

Perspektyvos

Sunku prisiminti, kada paskutinį kartą nagrinėjant bankų sektoriaus rodiklius būta tiek optimizmo. Geras jausmas. Norėtųsi, kad šioji akimirka tęstųsi ir toliau, tačiau aplinkybės tam nėra labai palankios.

Taip, bankai šiandien yra sveiki ir stiprūs. Jie turi sukauptų resursų ir gali labai reikšmingai prisidėti prie šalies ūkio plėtros. Taip, pusmečio rezultatų kreivės žvelgia aukštyn. Taip, rinkos lūkesčiai yra geri. Tačiau kontekstas jau pasikeitė ir antrojo pusmečio perspektyvas vertinčiau kur kas atsargiau.

Visų pirma, geopolitinė situacija yra labai sudėtinga ir sunkiai prognozuojama. Kol kas galima tik spėlioti kokios bus sankcijų Rusijai pasekmės ir kaip klostysis situacija Ukrainoje.

Antra, kiaulių maras Lietuvoje turės katastrofiškų padarinių mėsos gamybos ir perdirbimo sektoriui ir satelitiniams verslams. Negalima tiksliai suskaičiuoti būsimų nuostolių, tačiau prognozuoti, kad ši problema turės įtakos makroekonominiu lygmeniu – galima. Bet tai bus vėliau.