LBA prezidento S. Kropo sausio mėnesio bankų veiklos statistinių rodiklių komentarai

Lietuvos bankininkystės istorijoje pirmasis šių metų mėnesis veikiausiai nebus niekuo išskirtinis, jei kalbėsime tik apie bankų veiklos rezultatus. 

šie dar kartą parodė, kad bankuose vyksta neskubūs procesai, o vartotojų ir bankų elgsenos vektorių kryptis keičiasi taip lėtai, kad užfiksuoti konkretaus posūkio momento laike praktiškai  neįmanoma. Na, taip, sausį paklaidos dydžiu (24,1 mln. litų) padidėjo bendrasis paskolų portfelis, tačiau krustelėjimas pernelyg mažas, kad vertėtų apie tai kalbėti.  Taip, indėlių portfelis šįkart juntamai suplonėjo (546,6 milijono litų), tačiau, viena vertus, sausį fiziniai asmenys dažnai patuština savo atsargas kompensuodami Kalėdų laikotarpio šventines išlaidas, o kita vertus, kai kuriuose bankuose iki nulio sumažėjusio trumpalaikių indėlių palūkanos neišvengiamai pastūmės ieškoti alternatyvų, todėl nesistebėčiau, jei nedidelis indėlių portfelio traukimasis šiemet bus įprastas vaizdas. 

Nesinori būti pranašu, bet prognozuočiau, kad tokiu lėtu ir gerai apgalvotu ritmu bankai stengsis veikti ir per visus šiuos metus, nes jie turi labai rimtų priežasčių koncentruotis ne ties sparčia verslo plėtra, o ties kitais dalykais. Atrodytų – kas gali būti svarbiau nei verslas? Atsakau: euro įvedimas, naujos mokėjimų  pasirengimas migracijai į naują mokėjimų sistemą eurais ir, dalyvavimui bankų sąjungoje bei reguliavimo aplinkos pertvarka.

 šiemet bankai įžengė į tokių svarbių pokyčių laikotarpį, kad 2014-15 metai gali tapti vienu iš reikšmingiausių Lietuvos bankininkystės transformacijos etapų, tegu ir ne taip ryškiai matomu paprastiems vartotojams ir verslo įmonėms.

 Pasirengimas euro įvedimui jau senokai prasidėjo bankų viduje – jiems reikės atlikti didžiulį darbą pertvarkant ir išbandant savo informacines sistemas. Maža to, jau šiandien reikia pradėti modeliuoti situacijas, kurios gali atsirasti prisitaikant prie naujų reguliavimo reikalavimų. 

Tie pasikeitimai neišvengiamai palies ir viešojo sektoriaus įstaigas bei verslą. Todėl labai svarbu stiprinti bendrą supratimą ir dialogą, siekiant geriau pasiruošti ateinantiems iššūkiams bei sušvelninti neišvengiamų pokyčių poveikį ir išvengti problemų  santykiuose su klientais.

Tuo tikslu kartu su partneriais planuojame organizuoti kuo platesnes atviras diskusijas visuose Lietuvos regionuose. Vienas iš pirmųjų tokių renginių kartu su šiaulių Pramonės, prekybos ir amatų rūmais, Lietuvos banku ir Ūkio ministerija  vyks š. m. kovo 7 d. šiauliuose. Renginys atviras. Jo programą galima rasti čia.