Kovoje prieš sukčiavimo schemas - bankų sistemos ginklas

Seimas priėmė svarstyti Bankų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti bankams tvarkyti ir keistis asmens duomenimis, užtikrinant apgaulės ir sukčiavimo prevenciją, įvykio tyrimą.  Jei siūlomos pataisos bus priimtos, tai leis sukurti nuoseklią ir daugialypę kovos prieš sukčiavimo schemas sistemą, kurioje vienu iš svarbiausių ginklų taps bankų sistemos žinios ir galimybės.

„Nors tai tik pirmas žingsnis siekiant įteisinti siūlomas pataisas, parlamentarų nuostatos leidžia tikėtis palankaus balsavimo Seime ir tai džiugina. Pavieniams bankams buvo daug sunkiau pasiekti laukiamą rezultatą, tačiau įgalinus visos bankininkystės galias, bankai taps nuoseklios ir efektyvios sukčiavimo prevencijos sistemos dalimi ir jei tokia sistema veiks sklandžiai, telefoninių sukčių artelėms ateis juodos dienos”,  - sake Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Sukčiavimo telefonu banga jau ne vienerius metus ritasi per Lietuvą, griaudama pasitikėjimą valstybės institucijomis ir bankais. Bankų darbuotojais, teisėsaugos ar specialiųjų tarnybų pareigūnais prisistatantys nusikaltėliai iš patiklių žmonių išvilioja prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis ir apgaulės būdu pasisavina jiems nepriklausančias lėšas. Itin dažni atvejai, kai pasitelkiami bendrininkai, kurių banko sąskaitos naudojamos išviliotų pinigų išgryninimui. Sukčiai paprastai nusitaiko į labiausiai pažeidžiamus ir mažiausiai apsaugotus visuomenės narius.

Jei bankams bus leista keistis informacija apie asmenis, kurie aktyviais ar pasyviais veiksmais dalyvauja neteisėtoje sukčiavimo veikloje, tokių sukčiavimo atvejų užkardymui būtų padėtas tvirtas pamatas. Be to, informacijos keitimasis tarp finansų įstaigų leis sumažinti galimų sukčiavimo atvejų, apsaugoti nekaltų asmenų materialųjį turtą bei operatyviai išaiškinti tokių nusikalstamų veikų atvejus.

Seimui taip pat teikiamos pataisos, kuriomis siekiama sureguliuoti banko paslapties atskleidimo tvarką, siekiant išvengti tokių trikdančių situacijų, kai dėl neaiškios teisinės aplinkos nukenčia bankų klientai (pavyzdžiui, Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo A.Beliacko atvejis). 

Pagal galiojančią tvarką labai daug laiko užima įvertinimas, ar yra tinkamas teisinis pagrindas pateikti prašomus duomenis, nėra nustatyta aiški atsakomybė už banko paslaptį sudarančios informacijos rinkimą arba šios informacijos atskleidimą ne tyčia, o dėl neatsargumo.

Pataisų projektu siekiama detalizuoti banko paslaptį sudarančios informacijos iš bankų gavimo tvarką bei pagrindus, numatyti griežtesnę atsakomybę už banko paslaptį sudarančios informacijos atskleidimą, aiškiai apibrėžti atvejus, kuomet bankas privalės banko paslaptį sudarančią informaciją atskleisti be teismo nutarties. Taip pat norima įtvirtinti atvejus, kada banko paslaptį sudaranti informacija galės būti atskleista tik esant motyvuotai teismo nutarčiai ir nustatyti bendrą banko paslaptį sudarančios informacijos prašymo, pateikimo bei naudojimo tvarką.

Pataisomis taip pat siekiama įtvirtinti nuostatą, kad banko paslaptį sudaranti informacija prilyginama informacijai apie asmens privatų gyvenimą ar banko komercinei paslapčiai, o tai jau leidžia kriminalizuoti tyčinį banko paslaptį sudarančios informacijos atskleidimą.