III ketvirčio bankų veiklos rodiklių komentaras

Lietuvos bankų asociacija šiandien paskelbė apibendrintus trečiojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų ir jų antrinių įmonių veiklos rodiklius.

Kuo arčiau euro, tuo ryškesnės nekilnojamojo turto įsigijimo bei vartojimo augimo tendencijos turėtų matytis, byloja teorija ir kitų šalių praktika. Lietuvos bankų sistemoje bendri dėsniai veikia, tačiau  be vietos kulinarinių tradicijų neišsiverčiama.  Apibendrinant galima teigti, kad jei euro įvedimas yra įtempto siužeto drama tiek savo turiniu, tiek forma, tai į procesą susirinkę žiūrovai kol kas elgiasi taip, tarsi būtų apsilankę filme visai šeimai. Aplinka rami, ore tvyro ne pokyčių, bet  kukurūzų spragėsių kvapas. Vienas iš tokių atvejų, kai anonse dramos daugiau nei pačiame filme.

Finansavimas

Gerai, kad trečiąjį ketvirtį bendras bankų paskolų portfelis didėjo. Blogiau – didėjo vos 0,3 proc. iki 55,86 mlrd. litų. Po kur kas aktyvesnio antrojo ketvirčio skolinimas tiesiog nurimo. Iškalbinga naujai išduotų ilgalaikių paskolų eilutė – per ketvirtį naujų sutarčių pasirašyta už 1,7 mlrd. litų. Daug? Nelabai. Antrąjį ketvirtį šis rodiklis siekė 2,43 mlrd. litų, taigi, sumažėjimas akivaizdus.

Ir čia jau neapsieisime be mėginimų šiek tiek plačiau įvertinti kontekstą. Faktas, kad paskolų paklausa niekur nedingo ir Lietuvos verslui būtinos investicijos į darbo priemonių atnaujinimą. Tiesiog privalomos, jei norime sėkmingai konkuruoti eksporto rinkose. Tačiau dėl geopolitinės situacijos kylanti įtampa ir sunkumai santykiuose su prekybos partneriais Rytuose bei miglotas ekonomikos augimo perspektyvas euro zonoje verslą verčia atidėti investicijų planus, o bankai priversti peržiūrėti rizikos vertinimą, įskaičiuojant naujai atsiradusius veiksnius. Rezultatas – abejonės ir neapibrėžtumas. Įrodymas -  paskolų privačioms įmonėms portfelis per trejus mėnesius netgi sumažėjo 1,1 proc. iki 23,53 mlrd. litų. Vadinasi, verslas per ketvirtį daugiau paskolų gražino, nei paėmė naujų.

Beje, trečiojo ketvirčio pabaigoje privatiems asmenims išduotų paskolų portfelis siekė 23,19 mlrd. litų (augo 1,6 proc.) ir jei tendencijos nesikeis, dar šių metų pabaigoje galime pamatyti neįprastą vaizdą, kai paskolos privatiems asmenims viršys paskolas verslui. Įdomu, bet kažin ar prideda tikėjimo ūkio augimo tvarumu.

Lizingas

O štai išperkamosios nuomos rinkoje šiokio tokio augimo tendencijos išliko, kas yra kiek neįprasta, turint galvoje tuos pačius geopolitinius pokyčius ir įtampas. Bendrasis lizingo portfelis (svarbu pažymėti, kad šiame komentare pateikiami konkretūs skaičiai atspindi lizingo bendrovių, kurios yra bankų antrinės įmonės veiklos rodiklius) per ketvirtį padidėjo 1,3 proc. iki 4,82 mlrd. litų, naujų sutarčių pasirašyta 6095 (antrąjį ketvirtį – 5931), o naujai pasirašytų sutarčių vertė siekia 1,03 mlrd. litų (antrąjį ketvirtį – 801,28 mln.). Skaičiuose astronominių verčių ieškoti neverta, bet bendras vaizdas visai neblogas.

Tiesa, LBA Lizingo komiteto pirmininkas Laimonas Belickas perspėja, kad komercinio transporto lizingo rinka dėl pasikeitusių verslo sąlygų toliau traukiasi, todėl būtų naivu tikėtis, kad kitų rūšių lizingo augimo užteks šiai skylei užtaisyti. „Manau, kad metus lizingo rinka baigs su minuso ženklu, palyginti su 2013-aisiais. Gal ir nelabai dideliu , nes lengvųjų automobilių, įrangos bei nekilnojamojo turto nuoma išlieka gana sveikos būsenos. Tačiau vežėjai visuomet buvo ir lieka vienu svarbiausių lizingo bendrovių klientų, todėl jų bėdos yra ir mūsų bėdos, nuo šito niekur nepasislėpsi. Kita vertus, naujai pasirašomos sutartys rodo, kad vežėjai sprendimų randa ir kitus metus vertinčiau gana optimistiškai. Papildomas akstinas augimui galėtų būti ir sėkmingai išspręstos problemos dėl ES paramos dalinio finansavimo lizingo būdu. Čia tereikia politinės valios, tikiuosi, ji atsiras“, - pažymėjo L.Belickas.

Būsto rinka

Būsto rinka turėjo tapti bene pagrindiniu euro įvedimo pažadinamų fundamentalių rinkos jėgų veikimo įrodymų ir apie metų vidurį daugmaž taip ir atrodė. Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai ir bankai prognozavo, kad į būsto rinką plūstelės nemažai litų, kuriuos jų savininkai norės dėl vienų ar kitų priežasčių išleisti prieš įvedant eurą. Taip ir buvo, bet šita tendencija ilgai neužsibuvo. Jau vasaros pabaigoje pasigirdo pirmieji komentarai apie mažėjantį NT rinkos aktyvumą, o vėlyvą rudenį būsto ralis beveik išsikvėpė. 

Bendrasis būsto paskolų portfelis per trečiąjį ketvirtį papilnėjo 131,16 mln. litų (augo 0,7 proc.) ir rugsėjo pabaigoje siekė 19,68 milijardo. Prieš metus toks pokytis būtų labai geras, tačiau euro įvedimo kontekste jis atrodo labai jau kuklus.

Lygiai kaip ir lūkesčius geriau atspindintis naujai pasirašytų būsto paskolų sutarčių rodiklis. Tokių sutarčių pasirašyta už 629,13 mln. litų (palyginti su antruoju ketvirčiu – sumažėjo 3,9 proc.). Palyginti su NT rinkos nuosmukiu, skaičius labai solidus, tačiau jis toli gražu nerodo, kad prieš euro įvedimą rinkai kaista iki raudonumo. Maža  to, mažėjanti naujai pasirašytų sutarčių vertė rodo, kad stimuliuojantis euro įvedimo efektas NT rinkoje tikriausiai bus labai trumpalaikis.

 Taupymas

Gali būti, kad tiek euro įvedimas, tiek pasikeitusi geopolitinė situacija kiek tiksliau užčiuopiama nagrinėjant indėlių portfelius. Atrodo, kad tik laiko klausimas, kol bendrasis indėlių LBA bankuose portfelis peržengs magišką 50 milijardų litų ribą, nes jau rugsėjo pabaigoje bankuose laikomų indėlių portfelio vertė pasiekė 49,52 mlrd. litų (per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. arba 1,2 mlrd. litų). Žinoma, tai naujas visų laikų rekordas.

šįkart pildėsi tiek fizinių asmenų, tiek verslo sąskaitos. Artėjant eurui bankų klientai tiesiog stengiasi kiek įmanoma daugiau turimų lėšų sukaupti savo sąskaitose ir taip vienu ypu bei visiškai nemokamai pakeisti litus į eurus. Tikėtina, kad tokia tendencija išliks ir dar stiprės iki pat Naujųjų metų.

Perspektyvos

šįkart rodikliai sukelia dvejopą emociją. Gera žinoti, kad tiek gyventojų, tiek verslo aruodai pripildyti ir vis dar pildosi, tačiau neapleidžia jausmas, kad bankuose lėšos kaupiamos ne tiek rimtoms investicijoms, kiek prastesnėms dienoms, kurios gali ateiti. Tokie pinigai neatlieka jų prigimtinės funkcijos – kurti pridėtąją vertę, todėl ir džiaugtis didžiule krūva pinigų bankuose nėra didelės prasmės.

Suprantama, kad tokia būsena dėl neapibrėžtumo tęsis ir nusikels į kitus metus, nes geopolitinės realijos ir pokyčiai aplinkinėse rinkose kol kas nerodo, kad problemos bus operatyviai išspręstos. Sukauptos atsargos ramina, bet neskatina veikti. Be dinamizmo augimas - neįmanomas.