LBA prezidento S. Kropo birželio mėnesio bankų veiklos statistinių rodiklių komentarai

Kalbant apie birželio mėnesį Lietuvos bankininkystėje norėčiau pranešti dvi naujienas - gerą ir blogą.

Pirmiausia - geroji. Panašu, kad pildosi optimistinės bankininkų ir kai kurių sektorių verslo atstovų prognozės. Bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Birželį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 159,61 mln. litų ir nors tai šiek tiek mažiau nei gegužę, bendra tendencija akivaizdi - jau keturis mėnesius paeiliui šis rodiklis nekrenta žemiau 150 mln. litų. Sakyčiau, sveikas ir optimalus skaičius, neturintis jokių rinkos burbulo požymių.

Birželį vos vos padidėjo ir bendras būsto paskolų portfelis - iki 19,77 mlrd. litų. Jei tai ne techninė korekcija, galima manyti, kad naujai išduodamų paskolų srautas tampa stipresnis nei gražinamų paskolų srautas. Tokiu atveju bendro portfelio augimo tendencija turėtų išlikti, tačiau tuo dar teks įsitikinti. Stebint gerokai suaktyvėjusią nekilnojamojo turto plėtros bendrovių rinkodarą ir girdint pirkėjų lūkesčius formuojančius ekspertų komentarus, toks scenarijus atrodo realus.

Birželis buvo derlingas ir bendram bankų paskolų portfeliui, kuris po du mėnesius trukusios dietos sustorėjo 25 milijonais litų iki 53,75 milijardo. Tiesa, augimas daugiau nei kuklus, kad jį būtų galima kaip nors vertinti. Kol kas palaukim.

O dabar - blogoji naujiena. Bankų sistemoje vėl matytas vaizdas - per būgnų tratėjimą nebegirdėti tikrųjų problemų. Būgnus muša tie, kurie vis dar mano, kad bankai yra per mažai nukentėję ir per švelniai nubausti dėl pasaulinės finansų krizės. Vieniems atrodo, kad bankams reikia kurti specialias pelno skaičiavimo ir paskirstymo taisykles. Kiti norėtų, kad bankai prisiimtų valstybės įsipareigojimus Būsto paskolų draudimo fondui. Tretiems nušvito, kad pasaulinę krizę sukėlė du bankų analitikai. Triukšmo daug, prasmės mažai, tačiau tokia kakofonija užgožia faktą, kad dėl išskydusių prioritetų Lietuva gali pavėluoti į euro traukinį.

Ir ne dėl Mastrichto kriterijų, o dėl techninės dalies, kuri euro įvedimui yra ne mažiau svarbi nei politinė.

Lietuvos bankų asociacija liepos 9 dieną kreipėsi į Vyriausybę, centrinį banką ir atsakingas ministerijas bei institucijas, perspėdama dėl trikdžių diegiant informacines sistemas.

Bankai perspėja, kad informacinių sistemų suderinimo sėkmė taps euro įvedimo projekto įgyvendinimo privaloma sąlyga, tačiau kol kas atsakingos institucijos tam skiria pernelyg mažai dėmesio. Bankai nurodo, kad norint būti pasirengus euro įvedimui nuo 2015 metų pradžios, informacinių sistemų keitimų specifikacijos turi būti patvirtintos iki 2013 metų spalio, o jos pačios įdiegtos iki 2014 metų liepos.

Bankai ragina valstybės institucijas kuo greičiau apsispręsti ir sudaryti projektų priežiūros komitetą, kuris nedelsiant imtųsi veiksmų koordinavimo.

Iš pirmo žvilgsnio - nuobodi techninė problema. Kur kas smagiau tiesiog gėdyti bankus - užtenka emocijų, skambių žodžių ir dėmesys užtikrintas. Ir rezultatas visai nesvarbus.