Mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimo rezultatų komentaras

 

Lietuvos bankas šiandien paskelbė Mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimo, kuriame dalyvavo 9 asociacijai priklausantys bankai, rezultatus. 

Tyrimas apėmė grynųjų pinigų tvarkymo, mokėjimo kortelių, vietinių kredito pervedimų litais, kredito pervedimų eurais ir tiesioginio debeto operacijas. Pagal Europos centrinio banko metodikas suskaičiuotos tiesioginės ir netiesioginės konkrečiai mokėjimo paslaugai tenkančios bankų sąnaudos, įskaitant personalo išlaikymo, turto eksploatacijos ir nusidėvėjimo, komisinių, mokamų trečiosioms šalims, klientų konsultavimo, reklamos ir rinkodaros, atsiskaitymų saugumo užtikrinimo ir kitas sąnaudas.

2011 metais bankų sektoriaus tiesioginių sąnaudų padengimo pajamomis lygis sudarė 112 procentų, tačiau atsižvelgus į netiesiogines mokėjimo paslaugoms priskirtinas sąnaudas, bankų sektoriaus bendros sąnaudos 2011 m. buvo 580 mln. litų (0,55 % BVP) ir 98,1 mln. litų buvo didesnės negu pajamos už mokėjimo paslaugas. Bendrųjų sąnaudų padengimo lygis sudarė 83 proc.

Tyrimas labai naudingas, nes objektyviai ir išsamiai įvertino bankų veiklos aspektą, dėl kurio rinkoje būta nemažai spekuliacijų. Dabar galima būtų dėti tašką, nes tyrimas  aiškiai parodė, kad bankų nustatyti mokėjimų įkainiai yra ekonomiškai racionalūs.

Tyrimas parodė, kad nepaisant labai skirtingo elektroninių mokėjimų paplitimo lygio Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse, tokių paslaugų savikainos skirtumas yra santykinai nedidelis. Tai rodo, kad Lietuvoje sukurta mokėjimų infrastruktūra yra efektyviai veikianti.  Vadinasi, bankų strategija investuoti į mokėjimų infrastruktūrą yra teisinga, šiuo metu svarbu, kad patys vartotojai aktyviau naudotųsi modernios infrastruktūros privalumais, o ne grynaisiais pinigais.

Tyrimas atsako į klausimą, kaip būtų galima mažinti mokėjimų sąnaudas ir mokėjimų įkainius – toliau optimizuojant mokėjimų sistemą ir mažinant grynųjų pinigų operacijų poreikį. Tyrimas yra geras pagrindas visuomenės informavimui ir paraginimas valstybei aktyviau skatinti elektroninius mokėjimus.

Tyrime grynųjų pinigų socialinės sąnaudos nėra atskleistos ir visuomenė įsivaizduoja, kad tokios paslaugos nieko nekainuoja. Primename, kad dabar rinkoje teikiamos grynųjų pinigų paslaugos (grynųjų pinigų paėmimas / įnešimas banko skyriuose ir bankomatuose ) yra nuostolingos bankams. šių operacijų sąnaudos net keletą kartų yra didesnės už nustatytus šių paslaugų įkainius, kurie klientams jau dabar atrodo nepatraukliai dideli, todėl bankai dėl jų patiria didelių nuostolių. Bankams būtų naudinga ir patrauklu sumažinti šioje srityje išlaidas, pavyzdžiui, atsisakant teikti grynųjų pinigų paslaugas dalyje bankų skyrių (įrengiant vadinamuosius cashless branch’us), tačiau šių veiksmų masiškai kol kas imtis neketinama.

Kaip paaiškinti faktą, kad kai kurias paslaugas bankai parduoda pigiau nei jų savikaina? Bankai teikia visą kompleksą paslaugų, pradedant pinigų saugojimu ir baigiant tarptautiniais mokėjimais ar trumpalaikiu investavimu. Teikiant kompleksišką paslaugą pasireiškia masto ekonomijos efektas, todėl kai kurias paslaugas bankai gali teikti pigiau savikainos.

Mes palaikome Lietuvos banko nuomonę, kad ieškant optimalaus sprendimo, kuris leistų suderinti bankų ir mokėjimo paslaugų vartotojų interesus, skatintina naudoti mokėjimo korteles, elektroniniu būdu inicijuotus kredito pervedimus ir tiesioginį debetą. šios mokėjimo priemonės yra technologiškai pažangesnės ir efektyvesnės sąnaudų prasme. Tokių paslaugų plėtojimas ir plitimas leistų sumažinti vidutines vienos operacijos sąnaudas ir operacijos įkainius. Tuo tarpu dabar, kaip rodo pateikiami LB duomenys, Lietuva pagal elektroninių mokėjimų apimtis ir kiekį Europos Sąjungoje priskirtina prie atsiliekančiųjų šalių.