LBA prezidento S. Kropo spalio mėnesio bankų veiklos statistinių rodiklių komentarai

Rinkimų į Seimą mėnuo visuomet atrodo išskirtinis vien dėl neproporcingai didelės politinės komunikacijos dalies bendrame informaciniame lauke. Sakoma, kad rinkimų metu daugiausia pažadama ir mažiausia padaroma per laiko vienetą, tačiau bankininkystei spalio mėnesį ši taisyklė negaliojo. Dar daugiau, manau, kad šis mėnuo buvo pakankamai svarbus tęsiant ir gilinant normalią diskusiją apie kreditavimo galimybes, ribojimus ir priemones, kurios galėtų šią, sakykime tiesiai, išsigandusią rinką išjudinti.

Sakydamas „normali diskusija“ turiu galvoje ne kelis metus trukusį badymąsi pirštais, o verslui būdingą apsikeitimą nuomonėmis ir mėginimą rasti išeitis, visoms pusėms darant kompromisus.

Formaliai vertinant spalis ir vėl buvo mėnuo, per kurį bendrasis bankų paskolų portfelis šiek tiek sumažėjo. šįkart jis sumenko 99 mln. litų iki 54 milijardų ir praktiškai nubraukė visą rugsėjo mėnesio prieaugį. Konstatuokime – jokios aiškios tendencijos paskolų rinkoje šio metu nėra. Rinka tiesiog lūkuriuoja, tikėdamasi arba natūraliai susiformavusios paklausos augimo, arba aktyvių priemonių jai pagyvinti.

Paskolų rinkos stagnacija nėra vien Lietuvos problema. Apklausos, atliktos OECD bei euro zonos šalyse, rodo pastaruoju metu visur blogėjančias kreditavimo sąlygas, ypač kai kalbama apie skolinimą smulkiam ir vidutiniam verslui. Tačiau daugumoje OECD zonos valstybių įgyvendinamos svarbios priemonės, švelninančios neigiamą ekonominės ir reguliacinės aplinkos poveikį kreditavimui. Kuriamos ir stiprinamos valstybės garantijų sistemos, reorganizuojama SVV kreditavimo politika, rengiamos reguliarios apklausos, kurios padeda surinkti informaciją apie įmonių poreikius ir galimas kreditavimo politikos priemones. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar veikiama konstatavimo režimu ir galima pamanyti, kad kreditavimas yra tik Lietuvos bankų interesas.

Bankų paskolos yra būtina sąlyga stabiliam ekonomikos augimui užtikrinti. 1 procento kredito santykio su BVP padidėjimas reiškia 0,8 procento BVP augimą. Kadangi Lietuvai būtina konsoliduoti viešojo sektoriaus finansus ir riboti biudžeto deficitą, paskolos Lietuvoje išliks pagrindine ir bene vienintele priemone kapitalo formavimui. Kreditavimo politikos klausimai yra kelių vyriausybės institucijų bei Lietuvos banko kompetencijoje, tačiau iš tiesų nėra koordinuojami. Tiesiai kalbant, kreditavimo politika Lietuvoje neturi šeimininko.

Už kreditavimo politiką atsakinga institucija būtina. Ji turėtų siūlytų LR Vyriausybei sprendimus, gerinančius kreditavimo (ypač smulkaus ir vidutinio verslo) aplinką.

Ne kartą akcentavome, kad Teisinė ir reguliacinė aplinka stipriai veikia bankų skolinimo galimybes, todėl būtini pokyčiai sprendžiant struktūrines problemas: reikėtų operatyviai ir kompleksiškai spręsti skolų restruktūrizavimo problemas ir įvesti ilgalaikių neatšaukiamų indėlių kategoriją. Atsižvelgiant į ES rengiamą bankų veiklos reguliavimo priemonių kompleksą, kuris didins finansinį stabilumą, bet labai apsunkins kreditavimą, būtina stiprinti garantijų sistemą. šioji sumažintų bankų riziką ir bankų kapitalo poreikį. šią savaitę INVEGA organizuotos konferencijos metu buvo akcentuota, kad SVV kreditavimo politika neatitinka dabartinių poreikių ir turėtų būti tobulinama.

Galime džiaugtis, kad tiek verslas, tiek suinteresuotos institucijos po ilgus mėnesius trukusių diskusijų sutaria, kad be pokyčių paskolų rinkos reguliavime realaus proveržio pasiekti neįmanoma.

Tuo tarpu indėlių rinka spalį nepaliovė laužyti racionalaus elgesio stereotipų. Per mėnesį bendrasis indėlių portfelis išaugo net 977 mln. litų ir perkopė 45 milijardų ribą. Spalio pabaigoje Lietuvos bankuose buvo laikoma 45,3 mlrd. litų. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad šuolį lėmė net milijardu litų pasipildžiusios šalies bendrovių einamosios sąskaitos, naudojamos kasdienei veiklai finansuoti. Bet kokiu atveju, tai gera naujiena šalies ūkiui – verslo kraujotakos sistema veikia gerai.

Bendrasis būsto paskolų portfelis spalį vėl šiek tiek sumažėjo iki 19,6 mlrd. lito. Gera žinia nebent ta, kad naujai išduotų būsto paskolų suma spalį siekė beveik 137 milijonus litų, arba 16 milijonų daugiau nei rugsėjį. Labai kuklus, bet vis tiek augimas.