"Lietuvos bankininkystė po "Snoro": pamokos ir prognozės"

Lietuvos bankų sistema per pastaruosius ketverius metus išgyveno du didžiulius sisteminius sukrėtimus, kurie negalėjo neturėti įtakos vidiniams procesams, bankų strategijai, rizikos vertinimui ir požiūriui į klientą. 2008 metų pasaulinė finansinė krizė, kurios griaunamąją jėgą bankai pajuto 2009 metais, paveikė bankų požiūrį į verslo ir fizinių asmenų finansavimo rizikos vertinimą, privertė peržiūrėti vidinius procesus, išryškino anksčiau daromas klaidas. Bankai dar niekada nebuvo patyrę tokių didžiulių finansinių nuostolių, o pagal neveiksnių paskolų dalį portfelyje Lietuva dar 2010 metais pirmavo visoje Europoje.  Gynybiniai bankų veiksmai išprovokavo iki tol neregėtą polemiką su verslu, o jos atgarsiai dar jaučiami iki šiol. Pasitikėjimas bankais per krizę sumenko dvigubai, tačiau bendromis pastangomis iki 2011 metų jį beveik buvo pavykę atstatyti.  Apibendrinant galima pasakyti, kad  krizė privertė bankus susitelkti, užimti gynybinę poziciją ir daryti viską, kad situacija būtų stabilizuota.

2010-aisiais bankams pavyko sustabdyti krytį ir sistema pradėjo veikti stabiliai. Naujausiais duomenimis, praėjusieji metai bankams buvo apskritai vieni pelningiausių per visą istoriją, tačiau 2011-ieji istorijoje išliks visiškai ne dėl to. Praėjusių metų lapkrity buvo uždarytas „Snoro“ bankas, kurio žlugimas prilygo bombos sprogimui sistemos viduje.  Bankas buvo 4 pagal dydį Lietuvoje, turėjęs itin didelę indėlininkų bazę,  todėl jo žlugimas buvo tikras šoko terapijos testas  bankininkystei.  Ir, visų pirma, tai  buvo pasitikėjimo sistema išbandymas, kurį Lietuvoje veikiantys bankai atlaikė puikiai. Didelė dalis per indėlių draudimą žlugusio banko klientams atitekusių pinigų per trumpą laiką vėl sugrįžo į bankus.

Taigi, per labai trumpa laiką įvyko du didžiuliai sukrėtimai, po kurių sistema veikia kaip veikusi, tačiau ji niekada nebebus tokia kaip buvo.  Kokie giluminiai pokyčiai mūsų laukia?

 

Aplinka

Europos bankų federacijos duomenimis, 2010 metais  Europoje veikė 6825 bankai, arba 2,2 proc. mažiau nei 2009-aisiais. Bankų skyrių skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo 1,9 proc. iki 215 000, kaip teigiama, dėl augančio internetinės bankininkystės populiarumo.

Bankų turtas per metus padidėjo 3,5 proc. ir siekė 17 trilijonų eurų. Paskolų portfelio vertė per metus paaugo 4,4 proc. iki 17,7 trilijono eurų. Paskolų ir indėlių santykis siekė 103 proc.

2010 metais atsiskaitymų negrynaisiais pinigais kiekis padidėjo 4,4 proc. iki 86,4 milijardo vienetų, o jų dalis bendrame atsiskaitymų sraute sudarė 39 proc.

Atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis dažnis Europoje siekia 1082 operacijas per sekundę.

Vienas bankomatas Europoje vidutiniškai aptarnauja 1160 žmonių.

Konstatuojama, kad finansų krizė Europos bankų sistemoje dar labiau suintensyvino struktūrinius pokyčius, kurie lėmė vartojimo/kredito ideologijos virsmą taupymu/investavimu.  Per dešimt metų nuo 2000-ųjų indėlių bankuose vertė išaugo 87 proc., o išduotų paskolų suma didėjo tik 65 proc.

Taip pat jau kelis metus paeiliui fiksuojamas  bankų skyrių skaičiaus mažėjimas, siejamas su internetinės bankininkystės plėtra ir naujomis galimybėmis.

Lietuvos bankų asociacijos nariais yra dešimt bankų ir užsienio bankų skyrių. Iš viso Lietuvoje veikia 8 bankai ir 12 užsienio bankų filialų ir dvi užsienio bankų atstovybės.  2011 metais sistema neteko vieno banko ir net 283 bankų skyrių, t.y. beveik trečdalio iš 2011 metų pavasarį veikusių 703.  

Per metus bankų turtas sumažėjo 3,01 milijardo litų iki 78,32 mlrd. litų.

Paskolų portfelis sumažėjo 4,39 mlrd. litų iki 53,8 milijardo. šiemet per pirmuosius tris mėnesius – dar 0,3 mlrd. litų. šiuo metu paskolų portfelis sudaro 53,55 mlrd. litų.

Per metus indėlių portfelis bankuose   sumažėjo 2,64 mlrd. litų iki 42,64 milijardo. Tačiau šiemet per pirmuosius tris mėnesius indėlių portfelis padidėjo 140 mln. litų iki 42,78 milijardo.

Vienas bankomatas Lietuvoje vidutiniškai aptarnauja 2351 klientą.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad šiems rodikliams įtakos turėjo „Snoro“ žlugimas. Dalis šiame banke buvusių indėlių, tiesa, vėl sugrįžo į bankų sistemą, tačiau dalis lėšų visgi buvo išimtos, dalis pakliuvo į nefinansinių institucijų apskaitą, todėl „Snoro“ žlugimo poveikio iki galo kompensuoti nepavyks.

Be to, reikia pripažinti, kad „Snoras“ buvo gana aktyvus naujųjų technologijų diegėjas, turėjęs apie 10 proc. visos rinkos internetinės bankininkystės naudotojų. Palyginti su pirmuoju 2011 metų ketvirčiu, šiemet internetinės bankininkystės klientų bankuose sumažėjo 84,4 tūkst. Ir buvo 3,52 milijono. Tačiau, palyginti su šių metų pradžios duomenimis, internetinės bankininkystės klientų skaičius palengva didėja.

šiemet sustojo SMS mobiliosios bankininkystės plėtra, tačiau šis rodiklis neatspindi sparčiai populiarėjančių bankinių aplikacijų išmaniesiems telefonams. Kitaip tariant, SMS bankininkystę keičia aplikacijų bankininkystė, tiesa, kol kas šis rodiklis neatsispindi statistikoje.

„Snoro“ žlugimas turėjo įtakos ir mokėjimo kortelių rinkai – palyginti su 2011 metų pirmojo ketvirčio pabaiga, debetinių kortelių skaičius rinkoje sumažėjo 421 tūkst. (iki 2,44 mln.), o kreditinių – 180 tūkst. (iki 0,37 mln.) Tačiau, įdomus dalykas – bendra visų mokėjimo kortelių apyvarta 2011 metų kovo pabaigoje siekė 2,73 mlrd. litų, o 2012 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje – 2,68 mlrd. litų (skirtumas vos 50 mln. Litų). Skaičiuojant vienai kortelei, apyvarta išaugo nuo 641 iki 732 lito ir tai paneigia rinkoje populiarų teiginį, esą gyventojai ir verslas vis daugiau operacijų atlieka grynais pinigais.    

 

Tendencijos

Kaip matome, Lietuvos bankininkystėje fiksuojamos tendencijos nelabai tesiskiria nuo europinių, tačiau „Snoro“ žlugimas kai kuriuos procesus tiesiog  pagreitino.

Faktas, kad fizinių bankų skyrių Lietuvoje labai smarkiai sumažėjo, todėl rinkos dalyviams teks spręsti atsiradusios spragos užpildymo klausimą.

Yra tik du realūs variantai – vėl eiti tuo pačiu keliu ir atkurti trūkstamas infrastruktūros dalis arba tiesiog keisti pačią infrastruktūrą. Trečiojo varianto – nieko nedarymo – rimtai nesvarstome, nes bankų konkurencija Lietuvoje pasyviesiems labai nepalanki.

Kaip rodo europinės tendencijos, fizinių bankų skyrių skaičius mažėja natūraliai, todėl bandyti atkurti buvusią sistemą yra neperspektyvu.  Be to, Lietuva turi vieną geriausių pasaulyje interneto ir mobiliojo interneto infrastruktūrą, kurios efektyvaus išnaudojimo siekia tiek infrastruktūros kūrėjai, tiek savininkai. Todėl galime prognozuoti, kad „Snoro“ žlugimas šalyje veikiančius bankus pastūmės sparčiau diegti elektroninės bankininkystės įrankius, tobulinti esamas sistemas ir kurti naujas. Turėtų daugėti internetinės bankininkystės sinergijų su kitomis paslaugų rūšimis. Mažiau aktualus tampa ir bankomatų tinklo tankumas, nes daugumos paslaugų perkėlimas į internetinę erdvę tokį poreikį mažina (išskyrus bankomatus, kurie ne tik išduoda, bet ir priima grynuosius pinigus – jie taip pat gali veikti kaip dalinis fizinio skyriaus pakaitalas).

Kitaip tariant, „Snoro“ žlugimas greičiausiai pastūmės internetinės bankininkystės plėtrą Lietuvoje proveržio link.  

Statistika kol kas to aiškiai nerodo, tačiau naujos bankų iniciatyvos, apie kurias tenka nuolat girdėti, sparčiai populiarėjantys išmanieji telefonai ir augančios mobiliojo interneto galimybės tokias prielaidas jau sukūrė. Tokiais atvejais dažniausia užtenka aiškiai išreikštos bankų valios ir rinkodarinių veiksmų palaikymo ir procesai pradeda judėti itin greitai.

Taip pat matome, kad skolinimo ir taupymo tendencijos Lietuvoje atitinka Europoje fiksuotas. „Snoro“ istorija turėjo  įtakos neigiamam indėlių portfelio rodikliui, tačiau šis poveikis bus laikinas.

Indėliai visgi išlieka patikimiausias, aiškiausiai suvokiamas ir paprasčiausias taupymo būdas, todėl, nepaisant gerokai smukusio pasitikėjimo bankais, pasitikėjimas visa priežiūros ir indėlių draudimo sistema išlieka pakankamas, kad žmonės taupytų bankuose.

Paskolų portfelio augimo prielaidos yra santūrios. Ekonomika atsigauna gana lėtai, verslas kur kas atsargiau prisiima naujus įsipareigojimus, o bankų reguliavimo veržimas ir įstatyminė aplinka bankams optimizmo  neįkvepia.

„Visumoje Lietuvos finansų sektorius, kuriame vyrauja bankinis sektorius yra labai „kūdas“, palyginus net ir su kaimyninėmis valstybėmis. Manau šalies valdžios institucijoms reiktų aiškiau prisiimti įsipareigojimus už sektoriaus plėtrą ir augimo skatinimą. Nemanau, jog reikėtų būti pirmiesiems pionieriais perkeliant ES reguliacines iniciatyvas, kurios riboja ir ekonomikos atsigavimą“, - konstatavo S.Kropas.