Lietuvos bankų asociacija: Kas sumokės?

Populistinis, iki galo neapsvarstytas, jokiais tyrimais neparemtas vienos Seimo frakcijos pateiktas siūlymas pakeisti Civilinio proceso kodeksą įteisinant galimybę 2 metus nevykdyti būsto paskolos gražinimo įsipareigojimų,  turės didžiulių neigiamų pasekmių šalies ūkiui ir teisinei aplinkai.  Pataisa turės skaudžių pasekmių ne tik kreditų gavėjams ir kreditoriams, tačiau ir atvers galimybes piktnaudžiavimams. 

Lietuvos bankų asociacija kviečia visas Seimo frakcijas ir visus Seimo narius, kurie 04.27 d. svarstys siūlymą* būsto išieškojimo iš asmens terminą atidėti iki dvejų metų, labai atsakingai pasverti visus šio įstatymo pakeitimo argumentus, visus pliusus ir minusus, įvertinti visas neigiamas jo pasekmes ir kilsiančias problemas bei kaštus, atsirasiančius, jei įstatymas bus pakeistas.

šis siūlymas žalingas visiems, o pirmiausia pačiam asmeniui, kurio interesus tariamai norima apginti - juk siūloma pataisa nepagerintų gyventojo, paėmusio paskolą ir turinčio laikinų finansinių sunkumų, padėties. Priešingai, dėl per 2 metus  susikaupsiančių mokėtinų sumų, šiuo metu trumpalaikių finansinių sunkumų turintiems asmenims  atsiskaityti už paskolą taps dar sunkiau, o kai kuriais atvejais ir nebeįmanoma.

Priėmus šią pataisą būtų pažeista pati hipotekos instituto pagrindinė nuostata, kuria turto įkeitimas užtikrina paskolos grąžinimą. Nė viena kredito institucija negali rizikuoti indėlininkų pinigais ir be užstato skolinti didesnės sumos, t.y. skolinti neturėdama garanto. Pasiūlymas pažeidžia interesų balansą tarp skolininko ir kreditoriaus bei sukelia abejones dėl hipotekos, kaip įsipareigojimo priemonės efektyvumo.

šios pataisos pasekmės būtų žalingos ir todėl, kad sudarytų palankias sąlygas nesąžiningiems piliečiams pasinaudojus ekonomikos sunkmečiu nevykdyti savo įsipareigojimų. Juolab, kad nėra aišku, nuo kada pradedamas skaičiuoti 2 metų terminas, nėra aptarta ką reiškia sąvoka „paskutinis“ būstas: ar tai vieno kambario butas, ar, pvz., užmiesčio namas su baseinu ir teniso kortais, kurio skolininkas nenori atsisakyti, nors finansinių įsipareigojimų jau kurį laiką nevykdo.

Bankai sveikina visas priemones, kurios padėtų kredito gavėjams vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau galimybė nevykdyti savo įsipareigojimų yra pats blogiausias siūlymas, nes ji teisinėje valstybėje sukuria neigiamą precedentą: skatina labai žalingą disciplinos nebuvimo praktiką, formuoja įsipareigojimų nevykdymo galimybės nuostatą ne tik bankininkystėje, bet ir kitose ūkinio gyvenimo srityse.

Keista, kad ši įstatymo pataisa pradėta svarstyti bankams savo veikla patvirtinus,  kad turinčių laikinų finansinių sunkumų ir kartu su kredito institucijomis besistengiančių rasti abiem pusėm priimtinus sprendimus klientų iškeldinimą taiko tik kraštutiniais atvejais. Bankai skiria labai daug dėmesio ir išteklių darbui su laikinų finansinių sunkumų patiriančiais klientais, kartu su jais ieškodami būdų, kaip palengvinti paskolos atidavimo naštą, kol kliento finansinė padėtis pasitaisys. 

Pritarus siūlomai pataisai, kredito institucijoms nebetektų prasmės peržiūrinėti turintiems laikinų sunkumų kredito gavėjams kredito sąlygų, jos paprasčiausiai bus skatinamos kreiptis į teismą iš karto vos klientas uždelsia mokėti įmokas, kad kuo greičiau būtų teisiškai įformintas dvejų metų mokėjimų įšaldymas.

Neigiama yra tai, kad siūlomas pataisos įstatymui, kuris taikomas kredito davėjui ir kredito gavėjui ir dar retrospektyviniu būdu, nes tai keičia šių dviejų subjektų santykius, sukelia riziką, kurios nebuvo priimant sprendimą sudaryti paskolos sutartį.

Teigiame, kad ši pataisa padidins paskolų kaštus, pablogins situaciją būsto paskolų rinkoje, vers bankus dar atidžiau vertinti kliento riziką, o kai kurios kredito institucijos gali būti priverstos svarstyti galimybę nebeteikti kai kurių paslaugų. Galiausiai šio sprendimo neigiamas pasekmes turės prisiimti ir valstybė. 

* „5. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, gali nustatyti nuo vienerių iki dvejų metų terminą, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio būsto ar jo dalies, būtino skolininkui ar jo šeimos nariams gyventi. ši straipsnio dalis taikoma ir tais atvejais, kai paskutinis būstas yra savanoriškai įkeistas ir kreditorius reikalauja vykdyti neginčijamus įsipareigojimus. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas šio Kodekso nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

6. šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto, kuris nėra skolininko paskutinis gyvenamasis būstas.”