LBA prezidento S. Kropo Lietuvos bankų kovo mėnesio rodiklių komentarai

  • Per kovą bendrasis paskolų portfelis susitraukė 933,3 mln. litų ir tokią spartą galima prilyginti tik pernai metų pabaigoje fiksuotajai. Galima manyti, kad paskolų sumos mažėjimas veikiamas dviejų procesų – bankus stabdo nuolat atsinaujinantys pokyčiai teisinės aplinkos srityje, o kreditų paklausą vis dar silpna.  Kovą paskolų portfelis nuseko žemiau 60 milijardų ribos ir siekė 59,9 milijardus litų.  Nuo metų pradžios besitęsiantis naujų įstatymų pataisų, susijusių su bankų veikla, siautulys bankams tikrai neįkvepia pasitikėjimo skolinti neapibrėžtoje aplinkoje. 
  • Įdomus pokytis įvyko naujų būsto paskolų rinkoje. Jų per kovą buvo išduota 91,8 milijono litų, o tai yra maždaug 30 milijonų litų daugiau nei vidutiniškai per pastaruosius mėnesius. Suma tarsi nedidelė, bet pokytis ryškus. Deja, naujausi svarstomi teisės aktai verčia prognozuoti šio krustelėjimo trumpalaikiškumą. Seime šiandien po svarstymo pritarta  Civilinio Proceso Kodekso pataisoms įteisinančios galimybę 2 metus nevykdyti būsto paskolos gražinimo įsipareigojimų. 

Seimui priėmus tokią pataisą, tai gerokai blogintų hipotekinio kreditavimo aplinką nes:
 
  • Pirma, pati didžiausia grėsmė kyla banko klientams, kuriems 2 metų finansinės atostogos reiškia vieną – problemos atidėjimą jos nesprendžiant. Maža to,  dėl per 2 metus  susikaupsiančių mokėtinų sumų, šiuo metu trumpalaikių finansinių sunkumų turintiems asmenims  atsiskaityti už paskolą taps dar sunkiau, o kai kuriais atvejais ir nebeįmanoma.
  • Antra, šios pataisos pasekmės  dėl neapibrėžtų kategorijų sudarytų palankias sąlygas nesąžiningiems piliečiams pasinaudojus ekonomikos sunkmečiu nevykdyti savo įsipareigojimų.  
  • Trečia, pakeitimais apribojamos hipotekos, kaip pagrindinės kreditinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės veikimas ir apsunkinamas išieškojimas iš už paskolą įkeisto turto. Kelia nerimą signalai iš bankų akcininkų, užsienio investuotojų, kurie itin atidžiai stebi pastangas iš esmės keisti verslo teisinę aplinką ir vertina savo investicijų prasmę Lietuvoje. Bet kokius veiksmus, kurie  keičia teisinę aplinką atgaline data, investuotojai vertina labai kritiškai ir ne tik bankiniame sektoriuje.
  • Ketvirta,  pasiūlymas pažeidžia natūralų interesų balansą tarp skolininko ir kreditoriaus. Pritarus siūlomai pataisai, kredito institucijos būtų verčiamos kreiptis į teismą iš karto vos klientas uždelsia mokėti įmokas, kad kuo greičiau būtų teisiškai įformintas dvejų metų mokėjimų įšaldymas. Tokios taisyklės rinkoje, kur bankai rizikuoja indėlininkų pinigais. 
  • Penkta,  pataisa pablogintų situaciją būsto paskolų rinkoje, verstų bankus naują kliento riziką įskaičiuoti į teikiamų paskolų kaštus. Kai kurios institucijos svarstys dalies paslaugų teikimo prasmingumą. Preliminariais skaičiavimais tikimybė, kad lėšos gali būti įšaldytos dviems metams padidintų palūkanų maržą 0,5-0,75 procentų. Populiariausiai apie 150 tūkst. litų paskolai mėnesinis mokėjimas didėtų 35-65 litais. Ir ši rizikos premija būtų taikoma visiems būsto paskolos gavėjams.