Skolintis ar nesiskolinti?

Dr. Stasys Kropas

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

 

Šiuo metu gyvename didžiausio nuo praėjusio šimtmečio pradžios didžiosios depresijos laikų pasaulio ekonomikos nuosmukio sąlygomis. Skolintų pinigų srautas, iki šiol srauniai tekėjęs į realią ekonomiką, pastaraisiais mėnesiais daugelyje pasaulio šalių buvo įšaldytas. Kreditavimo apimtys privačiame sektoriuje JAV 2008 lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, mažėjo sparčiausiai nuo II pasaulinio karo laikų.

 

Dabar JAV prezidento Barako Obamos svarbiausias prioritetas - atstatyti skolinimo srautus. ("Financial times", 2009 sausio 18).

 

Siekdamos atgaivinti  įšalusį kreditavimo procesą,  Europos vyriausybės teikia garantijas ne tiktai bankams, bet ir besiskolinančioms įmonėms. Pvz., pastarosiomis dienomis Danija pradėjo dar vieną kreditavimo stiprinimo etapą, skirdama daugiau negu 13 mlrd. eurų ūkiui kredituoti.

 

Taigi, nors teorija sako, kad bankų paskolų  ekonomikos pakilimo metu bus išduodama daugiau nei per nuosmukius, o kreditavimo rizikos premijos didės ir skolinimo sąlygos griežtės ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, šiuo metu bankai vis aktyviau raginami kuo greičiau atgaivinti skolinimą ūkiui, siekiant spartint jo plėtrą.

 

Įvertinant faktą, kad į išsivysčiusių šalių bankų sektorių buvo įlieta daug viešojo sektoriaus pinigų ir tai, kad bazinės palūkanų normos tiek JAV, tiek euro zonoje yra ypač mažos, o bankai nejaučia likvidumo problemų, atrodytų, jog aplinka kreditų augimui yra ypač palanki.

 

Tačiau tai  neveikia.  Centrinių bankų suteiktos didelės likvidumo paskolos labai teigiamo poveikio neturėjo, o  skolinimo  mažėjimas netgi paskatino patikslinti tam procesui apibūdinti naudojamus specifinius terminus: skolinimo susitraukimas (angl. sgueeze) ir smarkus skolinimo susitraukimas (angl. crunch) (World Economic Outlook, 2008, April).

 

Skolinimo susitraukimas– spartesnis bankų skolinimo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykio  mažėjimas nei normalaus verslo ciklo nuosmukio atveju.

 

Smarkus banko skolinimo susitraukimas -  itin spartus bankinės sistemos skolinimo pasiūlos sumažėjimas, dar vadinamas kredito krize.

 

Kodėl pasaulyje stoja skolinimo procesas  ir kokį poveikį tai turės  kreditavimui Lietuvoje? 

 

Jei nacionalinių ekonomikų ekspertai spartaus skolinimo lėtėjimo priežastis sieja su likvidumo ir pasitikėjimo stoka finansų sektoriuje, o dėl to bankams tampa sunku pritraukti lėšų bei jas išlaikyti   arba pritraukti lėšų leidžiant vertybinius popierius rinkose, tai tarptautinės ekonomikos ekspertai įžiūri gilesnes priežastis, kurios yra struktūrinio pobūdžio.

 

Dėl didžiausio nuo Didžiosios Depresijos laikų ir labiausiai sinchronizuoto visose pasaulio dalyse ekonomikos nuosmukio, daugumos ekonomikos šakų ir įmonių perspektyvos vis labiau prastėja, pasaulio ekonomikos laukia esminiai struktūriniai pasikeitimai ir, bent jau šiuo metu, labai nedaugeliui ūkio šakų numatomos teigiamos perspektyvos.

 

Bankai, nors ir turėdami pakankamai pinigų ir stiprią kapitalo bazę, aktyviai neskolina dėl to, kad yra didelė tikimybė, jog išduotos paskolos greitai gali tapti naujais nuostoliais.

 

Vėliausiose Lietuvos ekonomikos prognozėse bankų makroekonomistai konstatuoja, kad šalyje beveik neliko ūkio šakų, kurios šiais metais galėtų didinti eksportą.

 

Taigi, padėtis Lietuvos ūkio sektoriuose niekuo neišsiskiria palyginti su kitomis šalimis. 

 

Netenka stebėtis, kad kredito portfelio augimo spartos mažėjimas buvo stebimas metų pabaigoje ir galiausiai gruodžio mėnesį netgi tapo neigiamas.

 

Jei kurį laiką kreditavimo augimo mažėjimas buvo siejamas su kredito resursų mažėjimu ir pinigų kainos didėjimu, tai pastaruoju metu ypač jaučiamas tinkamų kreditavimui projektų trūkumas.

 

Staigus skolinimosi pajėgumų sumažėjimas sistemiškai svarbiuose segmentuose potencialiai gali skolinimo susitraukimą (angl. squeez) transformuoti į smarkų skolinimo susitraukimą (angl. crunch) su dar reikšmingesnėmis pasekmėmis ūkio augimui.

 

Tokius procesus galima paaiškinti sparčiai prastėjančiomis įmonių eksporto sąlygomis (daugumoje aplinkinių šalių ekonomikos augimas šiais metais bus neigiamas su visomis pasekmėmis vartojimo mažėjimui. Be to, daugelio šalių prekybos partnerių, pvz. Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Kazachstano, Čekijos, Jungtinės Karalystės, valiutos buvo devalvuotos 20-40 proc.) ir namų ūkio sektoriaus lūkesčių prastėjimu.

 

Tokiomis aplinkybėmis planuojantiems skolintis verta labai kruopščiai apsvarstyti kredito poreikį ir jo atsiperkamumą. Kai kurie verslininkai mano, kad pablogėjus finansinei būklei kreditas yra geriausia išeitis, tačiau tai gali būti tik laikinas palengvinimas su dar sunkesnėmis pasekmėmis ateityje, jei ekonominės padėties blogėjimas užsitęstų.

 

Pastarosiomis dienomis gauname informacijos, kad vis daugiau klientų dėkoja bankams, kad šie prieš keletą mėnesių nesuteikė prašomo kredito. Ir tai ne anekdotai – dabartinėmis sąlygomis skola būtų  dar labiau apsunkinusi įmonės situaciją.