Kas iš tiesų veda į bunkerį

Dr. Stasys Kropas

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

 

Yra du požiūriai į bankų vaidmenį visuomenėje. Socialistams bankai – "nepasotinami vampyrai".  Kapitalistinėje ūkio sistemoje, orientuotoje į privačią nuosavybę ir gamybą rinkai, bankai, pasak Lietuvos bankininkystės kūrėjo Vlado Jurgučio, – "ūkio širdis,... žmonijos genijaus išradimas,... svarbiausios ūkio gyvybingumo institucijos". 

 

Dabartinė pasaulinė krizė privertė nemažai šalių gelbėti savo ūkį visų pirma gelbėjant bankrutuojančias kredito institucijas. Lietuva - viena iš nedaugelio ES šalių, kuriai nereikėjo mokesčių mokėtojų pinigų skirti bankams remti. Galbūt todėl kai kam kyla noras pasinaudoti bankais, t.y. pinigais, kuriuos į bankus sunešė žmonės, sprendžiant savas problemas.

 

Juk pastaruoju metu spaudimas bankams ir politikams atidėti palūkanų mokėjimą, paskolos grąžinimą ar atsisakyti realizuoti įkeistą turtą, jei negrąžinama paskola, labai padidėjo.

 

O juk tai, kas vadinama suįžūlėjusiu bankų reikalavimu ar kvailiausiomis kreditavimo sutarties nuostatomis, yra ne kas kita kaip pamatinis bankininkystės principas, kurio būtina laikytis, kad būtų apsaugoti indėlininkų pinigai ir užtikrinta galimybė toliau kredituoti.

"Jeigu įkeisto bankui turto vertė tiek sumažėtų, kad jo gali nepakakti sumokėti skolai, kurios grąžinimas laiduotas turto įkeitimu, tai bankas turi teisę reikalauti iš skolininko duoti papildomą garantiją arba nelaukdamas skolos grąžinimo terminų, reikalauti grąžinti atitinkamą skolos dalį", - mokė V.Jurgutis.

 

Kritiką dėl bankų nenoro dalyvauti gaivinant šalies ūkį suprasti sunku, juk iš norinčių dalyvauti konkurso būdu atrenkami tik 2-3 bankai. Ar neracionaliau būtų leisti skolinti visiems bankams, nustatant sąlygas, kaip siūlė LBA?

 

Atsakyti į nuogąstavimus dėl bankų įvaizdžio taip pat norėčiau V. Jurgučio žodžiais: "Nebepasitikėdami bankais, žmonės mažiau nori taupyti. Tuo būdų apsunkinamas finansinio kapitalo kūrimas, be kurio neįmanomas produktingas ekonominis krašto darbas"

 

Skaidrumas, viešumas ir argumentuotas dialogas yra bankų vienas iš labiausiai vertinamų aktyvų. Tuo keliu galėtų žengti ir bankus kaltinantys verslininkai, sutikdami raštu atleisti bankus nuo konfidencialumo susitarimo, t.y. leisdami bankams pateikti savąjį konkrečios situacijos vertinimą ir argumentus. Tada greičiausiai visuomenė, tarp jų ir indėlininkai, suprastų ir palaikytų bankus.

 

V.Jurgučio citatos - iš "Bankai", 1940 m. Kaunas. (3,304, 537, 557 psl.) Jos vaizdžiai atspindi bankininkystės principų pastovumą ir būtinumą juos nuosekliai taikyti praktikoje.