Bankai - socialiai atsakingi: finansuoja ir refinansuoja padėdami spręsti problemas

Lietuvos bankų asociacija teigia, kad, nors šalies bei kredito rizikos išlieka didelės, verslas ir namų ūkiai finansuojami palyginti neblogai – per š.m. 7 mėnesius komerciniai bankai yra išdavę daugiau kaip 20 mlrd. Lt paskolų, įskaičiuojant ir refinansuotas. Visiškai naujos paskolos sudarė 4,9 mlrd. Lt (per 8 mėn.). Bankai pasirengę verslui paskolų teikti daugiau.

Beveik metus trunkantis ūkio nuosmukis ir smarkiai padidėjęs nepasitikėjimas neigiamai paveikė ir atitinkamai pakoregavo visų ūkio subjektų veiklą, nusmukdė turto vertę bei žymiai pakėlė pinigų kainą. Klientų, kurie kreipiasi į bankus dėl finansavimo, bei tokių, kurie vykdo kredito išdavimo sąlygas, sumažėjo.

„Bankai yra saistomi įsipareigojimų net tik savo akcininkams, bet ir indėlininkams. Todėl dėl recesijos labai smarkiai padidėjus bendrai šalies bei kredito rizikoms, bankai priversti įmones vertinti pagal griežtesnius kriterijus ir teikti paskolas tik tokiu atveju, kai yra adekvatus užstatas ar garantija“, – sako Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Pasak S.Kropo, būtent todėl dabartiniu laikotarpiu paskolai gauti ar jai refinansuoti ne visuomet pakanka tik pelningos įmonės veiklos ir iki šiol laiku vykdytų įsipareigojimų istorijos (čia prisideda ir itin išaugusi sektorių rizika).

Kita vertus, šiuo metu jau atsirado ženklų, leidžiančių tikėtis, kad padėtis rinkoje pradėjo stabilizuotis – likvidumas yra pakankamas, atsitraukė nacionalinės valiutos nuvertinimo laukę spekuliantai, tarpbankinėje rinkoje padidėjo pasitikėjimas, o palūkanos litais turi tendenciją mažėti.

Tačiau tam, kad šis trapus atsigavimas būtų išlaikytas ir įgautų pagreitį, turėtų būti priimti teisiniai aktai, kurių trūkumas ar netobulumas trukdo geriau finansuoti ūkio subjektus.

Iki pastarųjų metų veikęs būsto renovavimo programos finansavimas stringa, nes iki galo nėra parengtos valstybės garantijų sąlygos ir kiti poįstatyminiai aktai. Kadangi bendrija yra turto administratorius, o ne savininkas, o bendrijos nario teisinė atsakomybė įstatyme nėra apibrėžta, iškyla užstato arba garantijos problema.

S.Kropas taip pat pažymi, kad nėra sutvarkyta ir LR įmonių restruktūrizavimo, kurio pagrindinis tikslas – įmonės mokumo atkūrimas, teisinė bazė. Įstatymas priimtas 2001 m. yra skubiai taisytinas. Pavasarį kai kurių Seimo narių pateiktos šio įstatymo pataisos pažeidžia teisėtus kreditorių interesus ir vietoje restruktūrizavimo palengvinimo galėjo turėti neigiamų pasekmių šalies ekonomikai: ir valstybei, ir privačiam sektoriui.

Pažymėtina, kad pastaruoju metu dėl netobulos įmonių bankroto procedūrų teisinės bazės daugėja nesąžiningumo atvejų, kai įmonės ieško būdų kaip apeiti įstatymus ir išvengti paskolų grąžinimo. Tai didina nepasitikėjimą verslu apskritai, sukuria problemų kitiems verslininkams, o bankai priversti imtis griežtesnių apsaugos priemonių.

Lietuvos bankų asociacija pažymi, kad jos nariai – komerciniai bankai, suinteresuoti vykdyti savo pagrindinę veiklą – teikti paskolas, tačiau negalima reikalauti, kad bankai vieni prisiimtų visą padidėjusią riziką. Kadangi visi ūkio subjektai veikia pasikeitusiomis sąlygomis, tai ir kredito sutarties sąlygos negali būti keičiamos tik vienai pusei.

Pirmasis šių metų pusmetis Lietuvos bankininkystei buvo nuostolingas - komercinių bankų nuostoliai buvo 628,2 mln. litų.  Tai ne tik atspindi sudėtingą šalies ekonominę padėtį, bet ir paneigia vis dar sklandančius apie bankų veiklą mitus.