LBA prezidento S. Kropo komentarai dėl Lietuvos bankų spalio mėnesio rodiklių

-         Spalio mėnesio bankų rodikliai atspindi pasaulio finansų rinkų tendencijas ir susirūpinimą dėl šalies makroekonominės padėties. Pastebimas fizinių ir juridinių asmenų indėlių sumažėjimas ir lėtėjantis skolinimas.

 

-         Bendras fizinių ir juridinių asmenų indėlių portfelis per spalio mėn. sumažėjo 6,4 proc., tačiau bendras augimas , palyginus su 2007 metais išliko aukštesnis, nei 10 procentų.  Didžioji dalis sumažusių indėlių yra sąskaitose iki pareikalavimo, tuo tarpu terminuotųjų juridinių asmenų indėlių mažėjimas buvo ne tiek reikšmingas (441 mln. litų). Gyventojų lėšos einamosiose sąskaitose jau mažėja visus metus (per šių metų 10 mėnesių sumažėjo 15 proc.). Tam įtakos turėjo ir išaugusios vartojimo kainos. Privatūs asmenys dalį lėšų atsiėmė dėl kasdienių poreikių, dalį indėlių paskirstė keliuose bankuose (kai kuriuose bankuose privačių indėlių portfelis spaly didėjo), dalį pinigų atsiėmė tiesiog reaguodami į kylančių šalių (šiai grupei priskiriama ir Lietuva) rizikos staigų padidėjimą.

 

-         Juridinių asmenų indėliai kažkiek mažėja, nes verslas, sulėtėjus kreditavimui, vis daugiau finansuojasi iš savų, o ne skolintų lėšų. Galima manyti, kad verslo klientai didžiąją dalį pinigų naudojo operatyviai spręsdami finansavimo problemas – tiek apyvartinių lėšų balansavimo, tiek projektų finansavimo. Taip pat, išaugus palūkanoms, stengiasi grąžinti kreditus. Kita vertus, verslo indėlių mažėjimas susijęs ir su sezoniniais pinigų srautų pokyčiais atsirandančiais dėl mokesčių mokėjimo.

-         Ir verslas, ir privatūs asmenys dalį pinigų laiko grynaisiais, kaip atsargą greitiems sprendimams. Kai kurie klientai tikisi tolesnio indėlių palūkanų augimo, todėl lūkuriuoja pasirašyti terminuotųjų indėlių sutartis.

-         Stebimos tendencijos rodo, jog pasitikėjimas bankais yra gan aukštas. Finansinį saugumą užtikrina ir operatyviai priimtas sprendimas indėlius apdrausti 100 proc. iki 100 tūkst. EUR. Visi šalies bankai šiuo metu atitinka keliamus reikalavimus, finansinio portfelio rizika yra tinkamai kontroliuojama.

-         Vienas svarbiausių faktorių, nulėmusių pokyčius bankinėje rinkoje – palūkanų normų  šokas kylančių rinkų grupės šalyse. Spalio mėn. laikotarpiu per gana trumpą laiką beveik 500 šimtais bazinių procentinių punktų išaugusios vyriausybių vertybinių popierių palūkanos ir dvigubai išaugę šalies kreditinių įsipareigojimų nevykdymo indikatoriai, lemia ilgalaikio skolinimosi sąlygas. Lietuvos bankai gan gerai atlaikė sudėtingą laikotarpį didindami įndėlių palūkanų normas ir skolindamiesi tarpbankinėje rinkoje.  Tačiau susirūpinimas kiek ilgai šis aukštų palūkanų normų laikotarpis tęsis ir kaip tai atsilieps realiai ekonomikai.

-         Nepaisant viešosiose diskusijose minimo mažėjančio skolinimo, spalio mėnesį Lietuvos bankų paskolų portfelis padidėjo 744 mln. litų – daugiau negu rugsėjį, kai portfelio vertė   išaugo 651 mln. litų. Tačiau šiuo metu sąlygos ilgalaikiam skolinimuisi tapo sudėtingos.