Godumas ir baimė dabar yra pavojingi priešai

Dr. Stasys Kropas

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

 

Svarbių istorinių įvykių laikotarpių keičiasi žmonių elgsena. Psichologai teigia, kad pasauliniai karai, Didžioji Depresija, teroristų ataka 2001  rugsėjo 11-ąją. JAV keitė visos kartos mąstymą ir elgseną. Šiuo metu siaučianti finansinė krizė taip pat greičiausiai bus ne išimtis.  Neramumų laikotarpiu  atsiranda prielaidos kai kurioms grupėms pasinaudoti atsirandančiu netikrumo jausmu ir bandyti greitai pralobti kitų sąskaita. Tokiomis sąlygomis   kur kas dažniau ir aiškiau pasireiškia žmonių godumas ir baimė.

 

Krizė finansų rinkoje  sukuria prielaidas greitai ir labai pigiai perimti konkurentų verslą, spekuliantai lyg išalkusios hienos tyko sunkesnėje padėtyje esančių įmonių ir agresyviais veiksniais spekuliuodami jų akcijomis pražudo  bendroves. Taip vadinamas "shortsellingas" greitai tapo finansų rinkų epidemija. Tokių operacijų logika rinkoje yra paprasta: spekuliantas,  nujausdamas, kad kuri nors finansinė institucija gali turėti sunkumų, skolinasi rinkoje jų akcijas, pavyzdžiui už 10 dolerių ir tuojau pat jas parduoda . Gavęs grynuosius pinigus, palaukia kol akcijų kaina krenta ir tuomet vėl nusiperka, tarkime, už  5 dolerius ir jas grąžina tam iš ko buvo pasiskolinęs sumokėdamas tam tikras nedideles palūkanas. Tokiu būdu jis uždirba iš svetimos nesėkmės.

 

Šių metų rugsėjį JAV ir Didžiosios Britanijos rinką prižiūrinčios institucijos buvo priverstos uždrausti tokias operacijas, nors normaliai funkcionuojant rinkoms tai laikoma visiškai normalia veikla Vėliau toks draudimas buvo pritaikytas ir prekybai kelių šimtų įmonių akcijomis. Tokiame kontekste baimė beveik visiškai sukaustė skolinimą rinkose, tačiau tuo pat metu pažadino daug suinteresuotų asmenų, kurie neramiais laikais siekia išgauti iš to maksimalios naudos.

 

Spekuliantų godumas taip padidėjo, kad akcijų kursų svyravimai prarado bet kokią ekonominę logiką, o daug įmonių dėl nuvertėjusių akcijų pusvelčiui pateko į kitų savininkų rankas. JAV investiciniam bankui "JP Morgan"  taip atiteko stiprus konkurentas "Bear Stearns", finansų grupė "Citicorp" panašiai įsigijo "Wachovia". Tai tiktai keli ryškiausi pavyzdžiai iš daugelio atvejų.

 

Tarptautinėje politikoje sustiprėjo siekiai sustiprinti savo galias ir įtaką. Rusijos prezidentas su pasitenkinimu pareiškė, kad JAV pasaulinio dominavimo era baigėsi. Tokių lūkesčių turi ne jis vienintelis, nors ir ne visi apie tai atvirai skelbia.

 

Neramumai rinkose – aukso amžius spekuliantams. Jų agresyvumą vargu ar galima sustabdyti vien draudžiant "shortsellingą". Potencialias aukas pradeda žymiai aktyviau medžioti ir įvairių kompanijų vadovai. Ne tik skleisdami nepalankią informaciją  apie konkurentus, bet kartais ir gandus, bandydami taip kiek įmanoma sumažinti jų akcijų kainą. Deja, kaip rodo krizių patirtis, daugelyje šalių tai yra laikotarpis, kai padidėja plėšikavimų ir nusikalstamumo apimtys.

 

Neramumų atgarsiai už Atlanto girdis ir Lietuvoje

 

Atrodo, Lietuvoje yra per sekli rinka, kad spekuliantams galima būtų pasireikšti tačiau ir čia bandoma pasinaudoti aplinkybėmis.Rinkimų laikotarpis ir iš JAV  į Europą bangomis atsiritanti krizė yra daugiau negu idealios sąlygos šių žmogiškųjų silpnybių pasireiškimui. Pastaruoju metu daugėja įvairaus pobūdžio gandų ir spekuliacijų apie bankus. Kai kurie iš jų, gal būt, skleidžiami dėl naivumo ir žinių stokos, kiti gi - turint tam tikrų tikslų.  Panagrinėkime kai kuriuos iš jų.

 

Prieš kuri laiką vienos atsakingos ministerijos vadovams būnant komandiruotėje, daug kam netikėtai tarp  galimų grėsmių nacionaliniam saugumui atsirado  skandinaviškų bankų dominavimo Lietuvos rinkoje grėsmė. Nepakankamai pagrįsta ir su kitomis institucijomis nesuderinta pozicija sukėlė didelį atgarsį viešojoje erdvėje. Vėliau vėl  esą klaidingai interpretuota atsakingo Lietuvos banko darbuotojo pasakyta mintis apie galimą vieno iš bankų galimą bankrotą paskatino spekuliacijas ir spėliones, ar tai turėtų būti vietinis bankas, ar skandinaviškos kilmės. Spaudoje gan aktyviai svarstant apie tai, koks galėtų būti krizės JAV finansų sektoriuje poveikis Lietuvos bankams,  kiekvienas neteisingai ar netiksliai interpretuojamas teiginys prideda  papildomą dozę netikrumo ir visuomenė pradeda kur kas aktyviau reikšti susirūpinimą dėl galimos krizės poveikio. Tokioje aplinkoje bet kokių gandų poveikis  tampa vis sunkiau nuspėjamas.

 

Čia vertėtų prisiminti neseną patirtį kai mobiliosiomis žinutėmis buvo labai greitai paskleista žinia apie neva įvyksiančią lato devalvacijos Latvijoje ar sunkumus viename iš Estijos bankų. Daug žmonių nuo to nukentėjo, nes puolė be reikalo nepalankiu santykiu keistis latus į užsienio valiutą ar, nesulaukus termino pabaigos, nutraukti indėlių sutartis ir atsiimti pinigus iš ganduose minimo banko. Kaip parodė patirtis, panašią reakciją galima išprovokuoti ne tiktai santykinai jaunose rinkos ekonomikos šalyse bet ir Honkonge, kuris yra kur kas brandesnė rinkų raidos atžvilgiu šalis. Panašių veiksmų reikėjo tikėtis ir Lietuvoje. Galima pasidžiaugti, kad specialiųjų tarnybų dėka Lietuvoje pavyko laikų imtis prevencinių priemonių ir gandų skleidimo SMS žinučių pagalba epidemiją pavyko laiku sustabdyti.

 

Praėjusį savaitgalį pagrindiniuose šalies dienraščiuose pasirodė užsakomasis reklaminis vienos smulkios bendrovės skelbimas apie neva labai patrauklias investicijų galimybes į siūlomas pirkti akcijas. Klausimų-atsakymų forma aiškinama, kodėl esą geriau būtų pinigus iš banko atsiimti ir investuoti į įmonių susijungimus.  Tokia besireklamuojančiųjų pozicija yra suprantama. Investuotojams pasaulyje dėl finansų krizės kartu praradus apie 1,5 trilijono JAV dolerių  turto, kažkiek nukentėjo ir Lietuvoje jau pradėję investuoti asmenys. Natūralu, kad tokioje neapibrėžtoje situacijoje daugelis stengiasi laikyti likvidžias lėšas ir indėliai banke atrodo gan patraukli alternatyva.

 

 Sugundžius investuotoją  laimės ieškoti taupymo priemonių audringame pasaulio ekonomikos vandenyne, galima tikėtis pajamų, nepriklausomai koks bus to projekto rezultatas. Be abejo, kiekvieno investuotojo reikalas pasitikėti ar nepasitikėti šia informacija, tačiau nėra abejonės, kad skelbiamos prognozės turėtų būti grindžiamos tikra informacija, antraip tai bus mažų mažiausiai etikos principų pažeidimas, jai ne rimtesnės atsakomybės objektas.

 

Kai kuriuose informacijos priemonėse  jau pranašaujama, kad didėjant netikrumui ir baimei, dalis žmonių gali nuspręsti  grynuosius pinigus laikyti namuose. Nusikaltėliai to ir telaukia.

 

Žmonija jau prieš kelis šimtmečius sugalvojo būdą,  kaip apsaugoti pinigus nuo plėšikų ir  užpuldinėjimų juos gabenant pinigus iš vienos vietos į kitą. Tas būdas – pinigai bankuose.

 

 Vietoje to, kad laikytų juos banknotais,  buvo nuspręsta naudotis tik įrašais bankų knygose. Tokių būdu vietoje grynųjų pinigų, kurie itin skatina plėšikautojų godumą, buvo galima atsiskaityti tarp kompanijų ar piliečių esančių skirtinguose geografiniuose regionuose paprasčiausiai keičiantis informacija apie tarpusavio įsipareigojimų vykdymą ir tiesiog padarant atitinkamus įrašus bankų knygose. Žinoma, baimės jausmas gali tam tikrą kategoriją žmonių paskatinti laikyti grynuosius pinigus namuose. Tačiau toks grįžimas prie viduramžiuose paplitusios pinigų saugojimo formos, be abejo, būtų laukiamas vagišių ir plėšikautojų, kuriems vėl atsirastų platesnės galimybės pasiekti taip geidžiamą grobį.

 

Neoficialios žinios iš patikimų šaltinių...

 

Deja, tenka pripažinti, jog dalis piliečių tokias žinias kartais priima vos ne kaip tikrą informaciją. Lietuvos saugumą užtikrinančios institucijos vis dėl to turėtų diferencijuotai vertinti gandų skleidimą. Vienas dalykas  - svarbus gandas, kad Zvonkė susipyko su Mia, visiškai kitas dalykas - gandas, provokuojantis visuomenės rimties ir finansų sektoriaus normalaus funkcionavimo sutrikimą.  Tokio pobūdžio gandų ar dezinformacijos skleidimas dabartinėje situacijoje, be abejonės, yra labai pavojingas. Lietuvoje daugelis gerai prisimename, kai panašaus pobūdžio gandai apie vieną iš stipriausių bankų per kelias dienas jam kainavo apie 600 mln. litų prarastų indėlių. Kiek palūkanų prarado indėlininkai, ir kiek pinigais nevertinamos nereikalingos baimės buvo paskleista visuomenėje,  niekas, deja, neįvertino. Nenubausti liko ir neoficialių žinių iš patikimų šaltinių autoriai. Gyvename pasaulyje, kuriame bet kokia informacija gali sklisti nepaprastai greitai ir gali turėti labai didelį poveikį visuomenės elgsenai.

 

Todėl ir visuomenė negali toleruoti situacijos, kai prisidengiant  spaudos ir asmeninės laisvės priedanga skleidžiama tokia dezinformacija. Štai angelų sargų dieną policininkai turėjo  retą progą pasismaginti uždarydami į areštinę į poilsinę kelionę šiltuosiuose kraštuose su žmona susiruošusį  keliauti žemaitį, kuris būdamas geros nuotaikos bandė nevykusiai pašmaikštauti ir dėdamas savo rankinę į lėktuvo daiktų dėtuvę, pranešė jog turi bombą.  Be abejo, galima tiktai užjausti nevykėlį keliautoją, kuriam  toks poelgis kainavo ne tik išsvajoto poilsio praradimą, bet ir riziką, kad teks atlyginti įvairių tarnybų patirtus ir su tuo incidentu susijusius nuostolius. Padidėjusio terorizmo aplinkoje bet kurio pasaulio vietoje lėktuve ar aerouoste ištartas žodis "bomb" gali turėti lygiai tokias pat pasekmes.

 

Visuomenės išlaidos dėl nepagrįstų gandų sklaidos apie bankus gali būti ne mažesnės nei dėl teroristų susprogdinto lėktuvo. Todėl už šalies saugumą atsakingos valstybės institucijos turėtų kuo greičiau paruošti ir priimti reikalingus teisės aktų pakeitimus, kad būtų išvengta dabartinio jų nepajėgumo taikant operatyvias realios atsakomybės priemones nepagrįstų finansinių gandų skleidėjų atžvilgiu ir taip apsaugoti piliečius nuo ekonominių praradimų.

 

Bankininkystėje dera vadovautis oficialiais informacijos šaltiniais

 

      Toks informacijos šaltinis  Lietuvoje pirmiausia yra bankų veiklą prižiūrinčios institucijos Lietuvos banko informacija.  Pastarojoje Seimui šios institucijos teikiamoje ataskaitoje aiškiai sakoma: nei vienam Lietuvoje veikiančiam bankui negresia bankrotas. Visi vykdo nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus, o atlikti teorinių, net ir didelių, šokų poveikio testai parodo, kad bankai pajėgūs juos atlaikyti.

 

Analogiška institucija Švedijoje  naujausiame savo pranešime informuoja, kad priežiūros tarnyba yra  įsitikinusi, jog keturi didžiausi bankai – "Handelsbanken", "Nordea", SEB ir "Swedbank" skolina viens kitam ir turi galimybių pasiskolinti iš kitų bankų. Jų vertinimu, kapitalo buferiai yra visiškai pakankami, kad galima būtų padengti netikėtus nuostolius. Bankai turi likvidžių aktyvų atsargas atlaikyti laikotarpiui, kuomet skolinimasis nebefunkcionuotų arba netikėtų grynųjų pinigų atsiėmimų atveju. Bankai turi galimybę skolintis iš Rijksbanko (Švedijos centrinis bankas), Nacionalinės Skolos Tarnybos ar iš kitų bankų.

 

Tokiu būdu Lietuvos ir Šiaurės šalių bankai pasitinka audrą pasaulio finansų rinkose - atlikę reikiamus namų darbus, o jų  veikla laukiamo sunkmečio laikotarpiu gali būti paremta vienos konkurencingiausių pasaulio valstybių sukauptomis atsargomis. Sveikintinas yra ir valdžios institucijų operatyvumas stiprinant indėlininkų apsaugą ir priimant indėlių įstatymo reikalingus pakeitimus.

 

 Vertinant objektyvius kriterijus, galėtume pasidžiaugti, kad  Šiaurės–Baltijos šalių regionas yra kiek nuošalyje nuo finansų rinkų audros epicentro, finansų institucijos aktyviai nedalyvavo tuose finansų rinkų segmentuose, kurie dabar yra krizėje. Galimų ekonomikos nuosmukio, nekilnojamojo turto kainų kritimo ir palūkanų normų augimo poveikio bankams vertinimai rodo, kad turėtume pergyventi artėjančias audras, jei ekonomikos augimo  lėtėjimo ir pasaulio finansinės krizės akivaizdoje elgsimės racionaliai, atsakingai ir apgalvotai, nepasiduosime gandų ir baimės poveikiui.

 

Tiesa, negalima nepastebėti ir to, kad virš iki šiol sėkmingos regiono finansinės integracijos, kaupiasi debesys. Jau kurį laiką spekuliuojama galimu Baltijos šalių ekonomikų augimo nuosmukio poveikiu Lietuvoje veikiančių didžiausių bankų veiklos rezultatams. Šių bankų akcijų kainos  sumažėjo santykinai daugiau nei kitų Švedijos bankų. Nėra abejonių, kad tuo bando pasinaudoti konkurentai. Autoritetingas savaitraštis  "The Economist" neabejoja dėl savininkų galimybės kapitalizuoti bankus sumažėjus jų kapitalui, tačiau taikliai perspėja dėl galimo bankų  atitekimo kitų valstybių įtakos sferai. Todėl netgi siūlo priimti bankų nacionalizacijos įstatymą, kuris sumažintų tikimybę, jog tokia būtinybe teks pasinaudoti.

 

Per ligšiolinį užsienio bankų veiklos laikotarpį Lietuvoje namų ūkio ir verslo aprūpinimo kreditiniais resursais galimybės buvo netgi geresnės nei daugelyje senųjų Europos Sąjungos šalių.  Turtingų ir konkurencingų Šiaurės šalių  resursai galėjo būti palankiomis sąlygomis  naudojami Baltijos šalyse kredituojant namų ūkius ir verslą. Tačiau dėl tolesnio ūkio finansavimo išorės kredito resursų sąskaita proceso yra pagrindo susirūpinimui.

 

Ekonomikos augimo lėtėjimas ir galimas Baltijos šalių ekonomikos nuosmukis, netikrumas dėl viešųjų finansų būklės, gali nulemti mažiau palankias ar net ir labai sudėtingas kreditavimo sąlygos. Artėja mažiau palankus laikotarpis bankininkystės verslui šiame regione. Kaip taikliai pastarojo vizito metu konstatavo eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, pastaraisiais metais ant rinkimų laužo buvo deginamas šalies finansinis stabilumas.

 

Makroekonominio stabilumo stoka gali didinti bankų resursų kainą ir tuomet visam šalies ūkiui tektų mokėti šios rizikos premiją. Pastarajame Šiaurės-Baltijos šalių bankų asociacijų vadovų susitikime, Estijos kolegos įteikė subtilią dovanėlę – ekologiškų bičių produktų rinkinėlį su užrašu: "Ruošiantis Šiaurės–Baltijos šalių žiemai".  Neabejotina, jog stiprinančių priemonių prireiks tam, kad su mažiausiais negalavimais pergyventume ekonomikos augimo lėtėjimo žiemą ir krizę tarptautinėse finansų rinkose bei su mažiausiais nuostoliais vėl sulauktume regiono ekonominės raidos pavasario.