Nuostatų dėl pinigų plovimo prevencijos išaiškinimas

2016-03-22 įvyko Lietuvos banko (LB), Lietuvos bankų asociacijos (LBA) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atstovų susitikimas dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų praktinių įgyvendinimo aspektų. Susitikime NUTARTA:

1. Įstatymo 9 str. 9 d. ir 14-1 str. praktinis įgyvendinimas, t. y. priežiūros institucijų nuomonė apie tai, kaip praktikoje bankai turėtų įgyvendinti šiuos reikalavimus, kiek ir kokios informacijos reikėtų surinkti, kaip tinkamai įforminti tyrimo rezultatus.

LB tikisi, jog bankai savo vidinėse procedūrose nustatys konkrečias taisykles, atsižvelgiant į rizikos vertinimu pagrįstą metodą, kurių operacijų atveju būtina atlikti tyrimus ir kaip tyrimo rezultatai turėtų būti fiksuojami. Tyrimo rezultatuose turi būti pateikta pakankamai patikimos informacijos, įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad ta veikla tikrai yra arba nėra laikoma įtartina. Tokie įrodymai gali būti vieša informacija, papildomai kliento pateiktos sutartys, korespondencija, elektroniniai susirašinėjimai, ekspertinės išvados, anksčiau surinktos informacijos pagrindu atlikta analizė  ir pan. 

FNTT akcentavo, kad galima neinformuoti FNTT apie bankui įtarimus sukėlusias pinigines operacijas, jeigu pagal banko vidines procedūras atliktą tokių operacijų vidinį tyrimą bei pritaikius rizikos vertinimu pagrįstą metodą bankas nustatė teisėtą lėšų kilmę, įvertino turimų duomenų pakankamumą. Šį sprendimą bankas, esant reikalui, turėtų paaiškinti ir pagrįsti. Akcentuotina, kad ne visais atvejais turi būti atliekamas labai išsamus tyrimas, t.y. esant pakankamai aiškiai situacijai, užtenka fiksuoti išvadą, kuo remiantis operacija nėra laikoma įtartina, tačiau bankas turėtų įsivertinti, ar esant reikalui galės tokį sprendimą tinkamai pagrįsti priežiūros institucijoms.

  • Specializuotos programinės įrangos naudojimas dalykinių santykių nuolatiniam stebėjimui ir tyrimo rezultatų fiksavimui, LB nuomone, yra tinkama priemonė;
  • Istorinių / veiklos duomenų traktavimas (Pvz.: klientas - prekybos tinklas, kuriam savaime būdingos dažnos ir didelės grynųjų pinigų operacijos. Ar reikia dar papildomų dokumentų, patvirtinančių kliento grynųjų pinigų operacijų lėšų šaltinį?):

Jeigu yra faktų iš turimos informacijos apie subjektą ir iš viešų šaltinių žinoma, kad jo veiklos apimtys yra didelės ir tam tikros operacijos savaime būdingos, ir yra žinoma, kad tokia veikla šis subjektas iš tiesų užsiima, ir visa ši informacija pasiekiama viešai, laikytina, jog, nežiūrint į operacijos pobūdį ar dydį, tai nėra įtartina. Todėl tokios informacijos pakanka ir nereikia daryti atskiro tyrimo ar rinkti papildomos informacijos.

  • Lėšų kilmės nustatymas (pvz.: vidutinio vartotojo 5 tūkst. Eur santaupų įnešimas, argumentuojant, jog tuo siekiama įsigyti, pavyzdžiui, automobilį):

Visų pirma, jei tai banko klientas, reikia pasižiūrėti sąskaitose vykusių operacijų istoriją, o jei ne, prašyti raštiško patvirtinimo, kad tai jo santaupos. Be to, vertinti jo tiesioginį bendravimą (kaip reaguojama į klausimus ir pan.). FNTT siūlo, atsižvelgiant į situaciją ir operacijos dydį, prašyti papildomų dokumentų, pagrindžiančių lėšų kilmę, t.y. VMI deklaracijų, darbo užmokesčio pažymų, paskolos ar dovanojimo sutarčių ir pan.

Diskusijos metu pastebėta, jog klientui atėjus iš kito banko, būtų naudinga kreiptis į pradinį aptarnaujantį banką dėl informacijos pateikimo, tačiau tokios galimybės nenumato PPTFPĮ, ribojantis banko paslaptį sudarančios informacijos laisvesnį apsikeitimą tarp bankų. Buvo pritarta, kad toks informacijos apsikeitimas AML tikslais būtų naudingas atliekant tyrimus dėl galimai įtartinų operacijų ar veiklos.

Tuo atveju, jeigu abejojama dėl kliento paaiškinimo, rekomenduotina šį klientą stebėti (didesniu periodiškumu prašyti atnaujinti informaciją, taikyti mažesnius operacijų limitus ir pan.) ir po to,  paaiškėjus naujoms aplinkybėms, informuoti FNTT.

LB pabrėžė, jog yra atsižvelgiama į tai, kokią stebėseną bankai vykdo: momentinę (pvz., atskiras transakcijas, kitas vienetines operacijas) ar retrospektyvią – kai vertinama ilgesnio laikotarpio dalykinių santykių informacija, peržiūrima kliento pateikta informacija apie jo veiklą, tam tikro laikotarpio operacijų istorija, įskaitant, bet neapsiribojant, įvertinimu, kiek atliekama operacija skiriasi nuo būdingos konkrečiam klientui veiklos.

  • Lietuvos bankas, remdamasis Lietuvos Banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 2 punktu, gauti visą reikiamą informaciją, įskaitant ir reikalauti bankų pateikti informaciją dėl konkrečių įtartinos veiklos pranešimų bei prašyti pateikti kitokius pagrindžiančius dokumentus, kiek tai susiję su konkrečių klientų pažinimo informacija, kurios analizės būtinumas yra pagrindžiamas priežiūriniais tikslais (pvz., inspektavimai, tyrimai ar kt.). Tokia informacija apimtų ir statistinius duomenis dėl pateiktų įtartinos veiklos pranešimų.

 

2. Nuomonė ir rekomendacijos dėl kliento pažinimo metu renkamos informacijos apimties, atnaujinimo periodiškumas ir forma bei būdai (informacijos atnaujinimo kanalai). Ypač domintų nuomonė dėl informacijos apimties tarptautinės korespondentinės bankininkystės santykių, atskiriant korespondentų ir respondentų, SWFT RMA (SWIFT „raktų“) apsikeitimo, mokėjimo / el. pinigų įstaigų atvejų.

Skirtingų informacijos kanalų (rinkmenų) naudojimas (pvz., Bankers Almanac, SWIFT KYC ir kt. panašūs, taip vadinami KYC utilities).

Prieš pradėdamas dalykinius santykius bankas privalo nustatyti kliento tapatybę, iš paties kliento ar jo atstovo reikalaudamas pateikti tai patvirtinančius dokumentus (pvz., fizinių asmenų – pasas ar ATK, juridinių asmenų – išrašas iš JAR‘o ir pan.). Bankas tokius kliento pateiktus dokumentus ir informaciją tikrina patikimuose ir nepriklausomuose informacijos šaltiniuose. Galimos išimtys, kai gali būti taikomas supaprastintas kliento tapatybės nustatymas, teisės aktų nustatyta tvarka.

  • Kai pradedami ar vykdomi dalykiniai santykiai su finansinėmis įstaigomis, įskaitant ir korespondentinius santykius, kliento tapatybės nustatymui ir kitų papildomų duomenų ir dokumentų surinkimui ar atnaujinant turimą kliento pažinimo informaciją, gali būti naudojami skirtingi informacijos rinkimo kanalai, įskaitant išorines duomenų bazes (Bankers Almanac, SWIFT KYC, kitų šalių centrinių bankų interneto puslapiai ir pan.), kurių patikimumą bankai privalo įsivertinti.
  • Kliento informacijos tvirtinimas vykstant sparčiai skaitmenizacijai:

Kliento pažinimo informacija ir kita su pinigų plovimo prevencija susijusi korespondencija visų dalykinių santykių metu iš kliento gali būti renkama ar gaunama per elektroninę bankininkystę, telefonu (kai klientas yra tinkamai autentifikuojamas, o pokalbis įrašomas), registruotu paštu ar kliento nurodytu el. paštu.

FNTT informavo, jog šiuo metu su VRM yra rengiami atitinkami įstatymų pakeitimai dėl kliento identifikavimo nuotoliniu būdu priemonių plėtros.

  

3. Tarptautinių sankcijų praktinis įgyvendinimas, ypač kai tai nesusiję su Europos Sąjungos ar Jungtinių Tautų sankcijomis. Pagrindinis klausimas yra susijęs su JAV sankcijų taikymu bei priežiūros institucijų požiūriu, kokios galėtų būti rekomendacijos šias sankcijas taikantiems bankams.

Tarptautinių sankcijų taikymas.

FNTT nuomone, bankas, įvertindamas galimą riziką, savo nuožiūra gali apsispręsti ar taikyti JAV sankcijas, ar ne.

LB mano, kad tokių sankcijų taikymas kelia grėsmę, jog pavedimų nevykdymas galimai bus traktuojamas kaip Mokėjimų įstatymo pažeidimas, tačiau suprantama, kad bankai, norėdami išlaikyti santykius su JAV bankais korespondentais, tokių pavedimų gali nevykdyti. Todėl esant tokiai situacijai, rekomenduojama kuo anksčiau pastebėti tokias operacijas ir informuoti klientą, detaliai paaiškinant, kodėl jo pavedimas nebus vykdomas. Kadangi sprendimas, ar vadovautis JAV sankcijomis bei kaip jas praktiškai įgyvendinti, yra išimtinai bankų vidinis sprendimas, rekomenduotina banko vidaus taisyklėse aprašyti, jog 3-čiųjų šalių sankcijos yra laikytinos papildomu indikatoriumi, identifikuojant galimą pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką, ir jomis grįsti priimamus sprendimus.

  

4. Nuomonė ir planai dėl virtualių valiutų, mokėjimo įstaigų ir išankstinio mokėjimo priemonių naudojimo.

LB: Virtualios valiutos šiuo metu nėra prižiūrimos, tačiau ES yra rengiama iniciatyva, jog virtualių valiutų platformos (ar operatoriai), kurie teikia techninį sprendimą, įgalinantį prekybą virtualia valiuta, būtų įtraukiamos į prižiūrimųjų sąrašą. Ateityje šias nuostatas planuojama perkelti į AML direktyvą.

Iškėlus problemą dėl mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, LB kartu su FNTT nurodė, jog yra vykdoma priežiūra, inspektavimai, skiriamos baudos už netinkamą pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą jose.

Esant problemoms su mokėjimų nurodymų identifikavimu (ypač tarptautinių mokėjimų užsienio valiuta), kai nėra aiškus operacijos lėšų gavėjas, lėšų kilmė, mokėtojas, t. y. mokėjimo paskirtyje esanti informacija koduojama, LB siūlo reikalauti vadovautis ES reglamentu dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir iš kliento reikalauti atskleisti reikalingą informaciją pavedime bei įspėti klientą, jog mokėjimai turi atitikti šio reglamento nuostatas.

  

5. Nuomonė ir rekomendacijos, kaip praktikoje bankai turėtų įgyvendinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos persiųstus Valstybės saugumo departamento paruoštus teroristų finansavimo atpažinimo kriterijus.

FNTT nurodė, jog Valstybės saugumo departamento paruošti teroristų finansavimo atpažinimo kriterijai yra papildoma prevencinė priemonė, integruota į bendrą pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos sistemą. Jais siekta suteikti bankams metodinę pagalbą įgyvendinant teroristų finansavimo prevencijos priemones.