Paslaugų krepšeliai padėjo sutaupyti, kitas žingsnis - mažesnis grynųjų pinigų vartojimas

Paslaugų krepšelius pasirinkę vartotojai aktyviau naudojasi elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis. Nepaisant to, grynųjų pinigų naudojimas išlieka opi problema.

Paslaugų krepšelius pasirinkę vartotojai sutaupė
2017 m. įsigaliojęs naujasis PAD reglamentas ir bankų veiksmai paskatino vartotojus rinktis bankų mokėjimo paslaugų krepšelius. Lietuvos banko duomenimis, apie 40 % bankų klientų pasinaudojo šia galimybe.

„Lietuvos bankų asociacijos turimi duomenys leidžia daryti prielaidą, jog didžioji dalis vartotojų, pasirinkusių mokėjimo paslaugų krepšelius, sutaupė. Nepasirinkę paslaugų planų klientai tam gali turėti savo argumentų, tačiau remiantis turimais duomenimis, toks jų pasirinkimas nėra ekonomiškai racionalus. Bankai, savo ruoštu, deda visas pastangas, stengdamiesi pristatyti paslaugų planų naudas klientams“, - teigia Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis, vartotojai, kurie pasirinko mokėjimo paslaugų krepšelius ir kurie naudojosi tik paslaugomis, įtrauktomis į paslaugų krepšelį, pernai mokėjimo paslaugoms vidutiniškai išleido po 10 Eur, o nepasirinkę paslaugų krepšelių išleido beveik 22 Eur per metus.

Norėdami sutaupyti daugiau – mažinkime grynuosius
„Bankų klientai, norėdami sutaupyti, turėtų atkreipti dėmesį ne tik į paslaugų krepšelius, bet ir į savo elgseną bei pinigų naudojimo įpročius. Pirmiausia derėtų atkreipti dėmesį į grynųjų pinigų operacijas, nes apie 30 proc. visų gyventojų bankams sumokamų komisinių yra būtent išlaidos iš grynųjų pinigų operacijų“, - teigia M. Zalatorius.

Lyginant su 2016-aisiais, pernai grynųjų pinigų išėmimas bankomatuose išaugo 10%.  Grynųjų pinigų operacijos ne tik papildomai kainuoja vartotojams, bet ir riboja galimybes mažinti šešėlinę ekonomiką. Lietuvos bankų asociacijos nuomone, į kovą su grynųjų pinigų operacijomis neabejotinai turi įsitraukti centrinio banko, komercinių bankų ir kitų atsakingų institucijų atstovai.

Grynųjų pinigų derėtų vengti ir užsienyje. Nors tik 4-5% vartotojų atlieka grynųjų pinigų operacijas užsienyje, šios operacijos yra brangios ir sudėtingos ne tik vartotojams, bet ir bankams. Todėl Lietuvos bankų asociacija ragina tiek Lietuvoje, tiek užsienyje atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis, kurios yra ne tik pigesnės, bet ir saugesnės.

Pastebime, kad akivaizdus mokėjimų augimas yra tarp krepšelį pasirinkusių asmenų, tai reiškia, kad krepšelį pasirinkę asmenys aktyviau naudojasi elektroniniais pervedimais. Krepšelis atlieka edukacinę funkciją ir skatina žmones perkelti savo bankines operacijos į elektroninę erdvę.

Kartu su pajamomis augo ir išlaidos
„Nors vartotojams, pasirinkusiems paslaugų krepšelius, išlaidos mokėjimams sumažėjo, bankų pajamos šioje srityje, lyginant su 2016 metais, išaugo - kitaip tariant, ir vartotojai moka mažiau, ir bankai gauna daugiau pajamų“, - teigia M. Zalatorius. Pasak jo, pagrindinė komisinių pajamų augimo priežastis yra išaugęs klientų aktyvumas, kuriam reikšmingos įtakos turėjo klientų pajamų (darbo užmokesčio) augimas. Prie bankų pajamų augimo prisidėjo ir papildomų komisinių mokesčių įvedimas (pavyzdžiui - sąskaitos tvarkymo mokestis), visgi šie mokesčiai neliečia vartotojų, pasirinkusių paslaugų krepšelius.

Nors bankų pajamos iš mokėjimų augo, kartu augo ir sąnaudos bei investicijos. Tai lėmė augančios darbo sąnaudos, aktyvios bankų investicijos į paslaugų plėtrą ir modernizavimą: kortelių skaitytuvų infrastruktūros plėtra, pasiruošimas momentiniams mokėjimams, bekontaktis atsiskaitymas, mobilioji bankininkystė, išlaidos dėl pasikeitusio reguliavimo ir kt.