ECB sprendimai. Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo komentaras

šia tema buvo ilgokai spekuliuojama užkulisiuose ir štai – įvyko. ECB pirmą kartą istorijoje ir pirmasis iš didžiųjų centrinių bankų ryžosi žengti į neigiamų palūkanų zoną. Indėlių ECB įndėlių palūkanų norma nustatyta -0,1 proc. Tokiu būdu, kaip skelbia ECB, siekiama stabdyti infliacijos kritimą į ekonomikos sveikatai pavojingą lygį ir skatinti bankus pinigus laikyti ne centriniame banke.

Neigiamos indėlių palūkanų normos iš esmės reiškia, kad bankai bus papildomai apmokęstinami už pinigų laikymą sąskaitose centriniame banke. Teoriškai, šis žingsnis turėtų pastūmėti bankus suaktyvinti skolinimą ir mažinti pinigų kiekį bankuose, tačiau neaišku ar ši teorija veiks naujoje reguliacinėje aplinkoje, kurioje bankai yra kur kas labiau suvaržyti griežtais rizikos vertinimo standartais, o ir įmonės bei namų ūkiai yra žymiai atsargesni, jų rizikos apetitas po krizės vis dar yra palyginti menkas.

šiuokart ECB pinigų politikos strategų sprendimas bus labai reikšmingas ir Lietuvos ekonomikai. Ir ne tik dėl to, kad esame euro zonos prieškambaryje, bet ir todėl kad litas yra tvirtai susietas su euru. Poveikio persidavimas iš vienos sistemos į kitą yra neišvengiamas finansinės ir monetarinės integracijos sąlygomis. Lietuvos bankas taip pat turės apsispręsti kaip reaguoti. Labai tikėtina, kad toks pat apmokestinimas už litų laikymą centriniame banke esančiose bankų sąskaitose bus perkeltas jau dabar, nelaukiant euro įvedimo. Turint galvoje, kad Lietuvoje yra bene didžiausios Europos Sąjungoje indėlių draudimo įmokos, lėšų, laikomų centriniame banke, apmokestinimas bus papildoma sąnaudų našta bankams.

Kol kas galima tik spėlioti kaip į tai reaguos rinkoje veikiantys bankai. Tačiau menkai tikėtina, kad neigiamas palūkanas bankai mėgintų tiesiogiai perkelti ir savo klientams. Tai būtų labai nepopuliari ir pasitikėjimą bankininkyste griaunanti priemonė.

Kita vertus, papildomą apmokestinimą ir su tuo susijusias sąnaudas bankams vis vien teks prisiimti ir ieškoti būdų kaip jas kompensuoti. Greičiausiai kiekvienas bankas problemą spręs savaip, tačiau faktas lieka faktu – tai yra dar viena karti piliulė, kurią bankams teks praryti.

Neigiamos palūkanos greičiausiai turės įtakos ir euro kursui, kurio augimas pastaruoju metu buvo galvos skausmas Europos centriniam bankui ir eksportuotojams. Galima manyti, kad euras dėl šio žingsnio susilpnės ir tai yra geroji medalio pusė.

Dar viena potencialiai gera žinia – neigiamos palūkanų normos reiškia išaugsiantį spaudimą bankams aktyviau skolinti. Tačiau neverta tikėtis, kad tai iš esmės pakeis bankų skolinimo politiką. Kredito rizikos vertinimas bankuose po krizės yra sugriežtintas visuose skolinimo segmentuose ir spaudimas dėl resursų kainos neturėtų reikšmingiau paveikti skolinimo standartų.

Kartu su minėtais pinigų politikos sprendimais ECB priėmė paketą priemonių, kuriomis siekiama skatinti ECB pinigų naudojimą ūkio finansavimui. Tai – ilgalaikės refinansavimo operacijos, pagal kurias bankai galės laikotarpiui iki 4 metų palankiai skolintis iš ECB paskoloms verslui teikti, fiksuotų palūkanų refinansavimo operacijų vykdymas bei likvidumo sterilizavimo operacijų sustabdymas pagal rinkos vertybinių popierių pirkimo programą. Be to, ECB intensyvina pasirengimą vertybiniais popieriais užtikrintų paskolų įmonėms vertybinių popierių pirkimo programą. šis priemonių paketas turėtų labai padidinti pinigų pasiūlą sudaryti palankias sąlygas verslui skolintis. Tiesa, šiomis priemonėmis Lietuvos bankai galės naudotis tik įsivedus eurą. Taigi tokie sprendimai yra gera žinia verslui, tačiau indėlininkams palankesnių palūkanų teks palaukti. Ilgokai.