Euro įvedimas Lietuvoje

Euro įvedimas Lietuvoje buvo ir išlieka vienas iš Lietuvos ekonominės politikos prioritetų. Bankai, kaip ir kitos Lietuvos verslo įmonės, aktyviai ruošėsi prisijungimui prie Euro zonos valstybių nuo 2007 m. sausio 1 d. Prisijungimas prie Euro zonos tai palankus veiksnys, skatinantis tolesnę finansinių paslaugų sektoriaus plėtrą bei naujas investicijas, tai galimybe įsilieti į kuriamą bendrą Europos mokėjimų erdvę, kas supaprastintų ir paspartintų atsiskaitymus tarp verslo subjektų, pasiūlytų naujų paslaugų Lietuvos žmonėms.

Europos Komisijos ir Europos Centrinio banko išvados dėl Lietuvos pasirengimo įsivesti eurą verčia mąstyti apie šių lūkesčių perkėlimą tolimesnei ateičiai. Šioje situacijoje labai svarbi yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės aiškiai išsakyta pozicija dėl euro įvedimo dienotvarkės ateityje. Tai padėtų verslui aiškiau planuoti savo strategiją suteiktų stabilumo finansų rinkai. Pasirengimas euro įvedimui jau atsiėjo Lietuvai nemažai finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Vien bankų išlaidos susijusios su euro įvedimu Lietuvoje preliminariais skaičiavimais sudarytų apie 45 mln. litų, jeigu euras būtų įvestas planuotu laiku. Nemaža dalis šių lėšų jau panaudota pertvarkant informacines bankų sistemas, finansuojant atskirus pasirengimo projektus. Akivaizdu, kad dėl sparčiai tobulėjančių technologijų ne visi atlikti parengiamieji darbai galės būti panaudoti ateityje, o tai pareikalaus naujų sąnaudų. Tačiau bankai nedramatizuoja susidariusios padėties ir tikisi, kad skirtos investicijos atsipirks kai Lietuva taps Euro zonos nare.

Bankai neprognozuoja ir rimtesnių ekonominių problemų dėl to, kad euras bus įvestas keletu metų vėliau. Akivaizdu, kad pasitikėjimas Lietuvos ekonomika tarptautinėse rinkose pagrįstas tvaria ekonomikos plėtra, o dabartinis lito ir euro susiejimas visiškai garantuoja lito stabilumą.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
Rimantas Busila