Bankų veiklos Lietuvoje 2005 metais apžvalga

2005 m. pabaigoje veikiančių šalies komercinių bankų bei užsienio bankų skyrių turtas (aktyvai), bankų pateiktų 2006 m. sausio 1 d. neaudituotų finansinių ataskaitų (po baigiamųjų apyvartų) duomenimis, sudarė 44,8 mlrd. Lt ir pernai išaugo 15,6 mlrd. Lt, arba 53,7 proc. Klientams suteiktų paskolų buvo 26 mlrd. Lt - palyginti su 2005 m. sausio 1 d., jų apimtis išaugo 9,1 mlrd. Lt, arba 53,6 proc.

Šalies bankuose laikomų indėlių suma 2006 m. sausio 1 d. sudarė 25,1 mlrd. Lt ir pernai padidėjo 7,2 mlrd. Lt, arba 40,5 proc., iš jų gyventojų indėliai buvo 13,8 mlrd. Lt ir pernai išaugo 3,9 mlrd. Lt, arba 40,1 proc.

Šalies bankų įsiskolinimai patronuojančioms kredito įstaigoms 2005 m. padidėjo 5,1 mlrd. Lt, arba 2,2 karto.

Bankų sistemos kai kurių turto ir įsipareigojimų straipsnių dinamika

mln. Lt

Eil. Nr.

Straipsnio pavadinimas

2005

01 01

2005

10 01

2006

01 01

Pasikeitimas per 2005 m. ketvirtąjį ketvirtį (proc.)

Pasikeitimas per 2005 m. (proc.)

1

Turtas (aktyvai)

29 150,8

36 951,4

44 800,5

21,2

53,7

2

VVP

2 721,3

2 787,2

3 549,3

27,3

30,4

3

Kiti skolos VP

588,2

1 203,7

1 543,4

28,2

2,6 karto

4

Paskolos finansų institucijoms

1 760,2

2 131,7

4 226,9

98,3

2,4 karto

5

Klientams suteiktos paskolos

16 897,7

22 435,4

25 957,6

15,7

53,6

5.1

Iš jų - paskolos privačioms įmonėms

11 063,9

1 3971

15 622,1

11,8

41,2

5.2

Iš jų - paskolos fiziniams asmenims

4 448,5

7 266,4

8 538,9

17,5

92

5.2.1

Iš jų - būsto paskolos

3 438,6

5 456,5

6 413,5

17,5

86,5

6

Paskolų vertės sumažėjimas (specialieji atidėjiniai)

120,5

203,1

267,9

31,9

2,2 karto

7

Paskolų vertės sumažėjimas (specialieji atidėjiniai)/ suteiktos paskolos, proc.

0,71

0,91

1,03

-

-

8

Indėliai ir akredityvai

17 859,5

21 881,9

25 089,2

14,7

40,5

8.1

Iš jų - privačių įmonių

6 419,5

7 866,5

9 573,1

21,7

49,1

8.2

Iš jų - fizinių asmenų

9 811,9

11 834,3

13 751,1

16,2

40,1

9

Akcininkų nuosavybė

2 508,1

2 882,6

3201

11

27,6

10

Einamųjų metų pelnas (nuostolis)

299,3

275,5

352,7

-

-

Pernai šalyje veikusių bankų skaičius nepasikeitė: 10 bankų, 2 užsienio bankų skyriai ir 3 užsienio bankų atstovybės. Keli bankai pakeitė pavadinimus: AB Vilniaus bankas - į AB SEB Vilniaus bankas, AB VB būsto ir obligacijų bankas - į AB SEB VB būsto bankas, Vereins- und Westbank AG Vilniaus skyrius - į Bayerische Hypo- und Vereinsbank AG Vilniaus skyrius.
Pernai Lietuvos bankas gavo 47 pranešimus (iš viso tokių pranešimų jau 95) iš Europos šalių priežiūros tarnybų apie šių institucijų licencijuotų bankų ketinimus teikti finansines paslaugas Lietuvoje neįsteigus filialo. Lietuvos bankas yra išsiuntęs 4 tokius pranešimus užsienio priežiūros tarnyboms.
Kelintus metus iš eilės stebima bankų valdomo turto koncentracijos mažėjimo tendencija 2005 m. nebuvo itin ryški. Pernai trijų didžiausių bankų (AB SEB Vilniaus banko, AB banko "Hansabankas", AB banko "NORD/LB Lietuva") valdoma turto rinkos dalis sumažėjo nuo 67,6 proc. iki 67,1 proc. Didžiausias turto rinkos praradimas teko AB SEB Vilniaus bankui (2,95 proc. punkto), o rinkos dalį labiausiai padidino AB bankas "Hansabankas" (3,42 proc.), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (1,77 proc. punkto) ir AB Sampo bankas (1,67 proc. punkto).

PASKOLŲ PORTFELIS

Kaip jau buvo minėta, 2005 m. bankų klientams suteiktų paskolų portfelio augimas sudarė 9,1 mlrd. Lt, arba 53,6 proc. Be to, pernai 2,5 mlrd. Lt, arba 2,4 karto, padidėjo bankų paskolos finansų institucijoms, tarp kurių dominuoja dukterinės lizingo bendrovės.
2006 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvos bankų paskolų portfelis, įskaitant paskolas finansų institucijoms, sudarė apie 43 proc. prognozuoto 2005 m. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

2005 m. didžioji dalis naujai teiktų paskolų gana panašiomis apimtimis pasiskirstė tarp verslo ir namų ūkių. Daugiausiai paskolų teko privačioms įmonėms (pernai išaugo 4,6 mlrd. Lt, arba 41,2 proc.) ir kiek mažiau - gyventojams (4,1 mlrd. Lt, arba 92 proc.). Gyventojų skolinimosi mastai praėjusiais metais turėjo gana aiškią didėjimo tendenciją. Gyventojams teikiamose paskolose ir toliau dominuoja būsto paskolos, tačiau praėjusiais metais gana reikšmingas buvo ir kitos paskirties (daugiausiai vartotojiškų) paskolų gyventojams išaugimas. Pernai bankų suteiktos būsto paskolos gyventojams išaugo 3 mlrd. Lt, arba 86,5 proc., o kitos paskirties – 1,1 mlrd. Lt, arba 2,1 karto. Būsto paskolos gyventojams, kaip bankų paslauga, populiarumą įgavo tik pastaraisiais metais ir jų apimtis bei lyginamieji svoriai, palyginti su kitomis regiono šalimis, išlieka vieni žemiausių. 2006 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje būsto paskolos sudarė 9,1 proc. prognozuoto 2005 m. šalies BVP.

Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto rinkai ypač būdingas cikliškumas, bankai turėtų ypatingą dėmesį kreipti į būsto paskolų portfelį, nes nepamatuota bankų plėtra teikiant būsto paskolas ateityje galėtų sąlygoti didesnę kredito riziką. Šiuo atžvilgiu bankų suteiktų būsto paskolų kokybei neigiamos įtakos galėtų turėti tiek galimas ekonominės situacijos šalyje pablogėjimas, tiek nekilnojamojo turto kainų smukimas, tiek ir reikšmingas palūkanų normų išaugimas. Galimoms rizikoms amortizuoti bankai šiuo metu turi pakankamai gerą kapitalo bazę, kuri, nepažeidžiant kapitalo pakankamumo normatyvo, leidžia bankams papildomai patirti 704,4 mln. Lt turto vertės sumažėjimą.

2005 m. spalio 1 d. įsigaliojo iš esmės nauji paskolų vertinimo kriterijai, kuriuos nustatė Lietuvos bankas. Tai suteikė bankams gerokai daugiau laisvės šioje srityje, bet tuo pačiu padidino jų atsakomybę vertinant paskolas ir prisiimamą kredito riziką. Siekdamas, kad bankų kredito rizikos vertinimas nesusilpnėtų, Lietuvos bankas pasiūlė Lietuvos bankams ir mūsų šalyje veikiantiems užsienio bankų skyriams "nustatant turto vertę vadovautis konservatyviais principais, pamatuotai, atsižvelgiant į galimus nepalankius rinkos pokyčius, įvertinti prisiimamos rizikos mastą". Bankai įpareigoti sudaryti pakankamus bendruosius atidėjinius su tikėtina rizika susijusiems galimiems nuostoliams padengti.

Bankų turto nuvertėjimo (specialiųjų atidėjinių) apimtis, apskaičiuojant pagal 39 Tarptautinių apskaitos standartų (TAS) reikalavimus, per 2005 m. padidėjo, tačiau bankų paskolų portfelio kokybė išliko pakankamai gera. 2006 m. sausio 1 d. paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) ir paskolų portfelio santykis sudarė 1,03 proc. (prieš metus specialiųjų atidėjinių paskoloms ir paskolų portfelio santykis buvo 0,7 proc.), o paskolų, kurių periodiniai mokėjimai pradelsti 60 ir daugiau dienų, santykis su paskolų portfeliu sudarė 0,4 proc.

VEIKLOS RIZIKĄ RIBOJANČIŲ NORMATYVŲ VYKDYMAS

2005 m. ketvirtąjį ketvirtį bankų sistemos likvidumo rodikliai kito nežymiai ir, 2006 m. sausio 1 d. duomenimis, normatyvinis bankų sistemos likvidumo rodiklis sudarė 43,44 proc. Jis 13 procentinių punktų buvo didesnis negu Lietuvos banko nustatytas minimumas.
Bankų sistemos normatyvinis kapitalo pakankamumo rodiklis 2006 m. sausio 1 d. sudarė 10,32 proc. (nustatytas minimalus rodiklio dydis yra 8 proc.).
2006 m. sausio 1 d. duomenimis, šalies bankai, nepažeisdami kapitalo pakankamumo normatyvo, paskolų vertę galėjo sumažinti papildomai 704,4 mln. Lt, t.y. 2,5 karto (šiuo metu bankų paskolų vertės sumažėjimas siekia 279,2 mln. Lt), arba prisiimti 8,1 mlrd. Lt papildomos turto rizikos.
Visi šalies komerciniai bankai vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

AKCININKŲ NUOSAVYBĖ

Bankų akcininkų nuosavybė pernai išaugo 27,7 proc. (iš jų per ketvirtąjį ketvirtį - 11 proc.) ir 2006 m. sausio 1 d. buvo 3,2 mlrd. Lt. Įregistruotas bankų įstatinis (akcinis) kapitalas per metus padidėjo 17,1 proc. - iki 1,6 mlrd. Lt.
Pernai penki šalies bankai padidino įstatinį kapitalą. Daugiausiai įstatinis kapitalas išaugo AB banke "Hansabankas". Įstatinį kapitalą taip pat padidino AB Sampo bankas, AB bankas "NORD/LB Lietuva", AB Ūkio bankas ir AB Šiaulių bankas. Be įstatinio kapitalo ir emisinio skirtumo didėjimo, bankų kapitalo bazę stiprino gautos subordinuotos paskolos. 2005 m. Lietuvos banko valdyba trims bankams leido įskaityti subordinuotas paskolas į antrojo lygio kapitalą: AB Sampo bankui (18 mln. Lt), AB bankui "NORD/LB Lietuva" (8,6 mln. Lt) bei AB Ūkio bankui (3,8 mln. Lt).
Užsienio investuotojų valdoma Lietuvos bankų įstatinio kapitalo dalis per 2005 m. sumažėjo 1,6 proc. punktu iki 85,8 proc., o Lietuvos bankų sistemoje, kaip ir anksčiau, dominavo skandinaviškas kapitalas.

PELNINGUMAS IR VEIKLOS EFEKTYVUMAS

Bankų pateiktų 2006 m. sausio 1 d. neaudituotų finansinių ataskaitų duomenimis, ir praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, ir visus 2005 m. visi šalies bankai ir užsienio bankų skyriai dirbo pelningai. Bendras šalies bankų 2005 m. neaudituotas pelnas buvo 352,7 mln. Lt - tai 17,9 proc. daugiau nei 2004 m. (tada Lietuvos bankų sistema gavo 299,3 mln. Lt pelno).

Lyginant apie 2005 m. ir ankstesnių metų bankų veiklos rezultatus bei pelningumo ar veiklos efektyvumo rodiklius, būtina paminėti, kad nuo 2005 m. sausio 1 d., pasikeitus Tarptautiniams finansinės apskaitos standartams (TFAS), pasikeitė ir bankų apskaita, o tai turėjo įtakos tiek bankų veiklos rezultatams, tiek ir įvairiems rodikliams.

VEIKIANČIŲ BANKŲ PELNINGUMO RODIKLIAI

Eil.Nr.

Bankas

Einamųjų metų pelnas (mln. Lt)

2005 01 01

2006 01 01

1.

AB bankas "NORD/LB Lietuva"

19,4

41,1

2.

AB Ūkio bankas

6,0

19,6

3.

AB SEB Vilniaus bankas

120,5

106,8

4.

AB Šiaulių bankas

6,5

8,1

5.

AB bankas "Snoras"˜

20,5

40,4

6.

UAB Medicinos bankas

1,6

2,0

7.

AB PAREX BANKAS

5,5

8,2

8.

AB bankas "Hansabankas"˜

111,1

107,9

9.

AB SEB VB būsto bankas

0,9

4,8

10.

AB Sampo bankas

1,1

8,2

 

IŠ VISO bankai:

293,2

347,2

11.

Bayerische Hypo- und Vereinsbank AG Vilniaus skyrius

3,0

1,7

12.

Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius

3,1

3,9

 

IŠ VISO užsienio bankų skyriai

6,1

5,5

 

IŠ VISO:

299,3

352,7

2005 m. bankų pelno išaugimui lemiamos įtakos turėjo padidėjusios bankų veiklos apimtys bei atitinkamai išaugusi pajamų bazė. Pagrindinės veiklos sritys, kurios davė teigiamą efektą bankų pelningumui:
- sparčiai išaugusio paskolų portfelio duodamos pajamos, kurios, kaip ir ankstesniais metais, labiausiai lėmė bankų veiklos rezultatus bei didžia dalimi nulėmė 157,5 mln. Lt, arba 25,8 proc. padidėjusias grynąsias palūkanų pajamas;
- bankai gavo daugiau paslaugų ir komisinių pajamų, kurios, palyginti su 2004 m., padidėjo 87,7 mln. Lt, arba 26,4 proc.;
- bankų veiklos rezultatus pagerino 29,5 mln. Lt (34,6 proc.) didesnės pajamos iš operacijų užsienio valiuta, išvestinėmis ir kitomis finansinėmis priemonėmis, 23,3 mln. Lt (23,3 proc.) mažesnės amortizacijos ir nusidėvėjimo išlaidos.

Keletas veiksnių turėjo neigiamos įtakos bankų veiklos rezultatams:
- padidėjusios bankų operacinės išlaidos (79,5 mln. Lt, arba 14,5 proc.). Tačiau jų augimo tempai buvo gerokai mažesni už bankų valdomo turto bei kaupiamų pajamų augimo tempus;
- išaugę bankų išlaidos dėl paskolų ir kito turto vertės sumažėjimo (išlaidos specialiesiems atidėjiniams). Palyginti su 2004 m., šios išlaidos padidėjo 69,8 mln. Lt;
- bankuose augusios indėlių apimtys 23,2 mln. Lt padidino indėlių draudimo įmokų išlaidas, o bankų mokamų mokesčių suma padidėjo 17,5 mln. Lt;
- pasikeitus investicijų į dukterines įmones apskaitos metodui, 2005 m. bankų nekonsoliduotose ataskaitose nebeatsispindėjo dukterinių įmonių veiklos rezultatai (bankų kontroliuojamos įmonės per 2005 m. devynis mėnesius uždirbo 49,2 mln. Lt pelno).

Bankų sistemos realioji palūkanų marža, gana dideliais tempais mažėjusi keletą metų iš eilės, 2005 m. sumažėjo dar 0,31 procentinio punkto ir pasiekė mažiausią lygį per pastaruosius metus (2,52 proc.). Išaugus konkurencijai ir sumažėjus palūkanų maržoms, bankų sistemos turto grąžos rodiklis sumažėjo nuo 1,2 proc. iki 1 proc., o nuosavybės grąžos rodiklis beveik nepakito ir sudarė 13,5 proc.

Bankų sistemos efektyvumą parodantis fiksuotų išlaidų santykis su pagrindinės veiklos pelnu per metus sumažėjo (pagerėjo) beveik 6 proc. punktais ir 2006 m. sausio 1 d. sudarė 53,9 proc., t.y. tokia dalis bankų iš pagrindinės veiklos uždirbto pelno (grynųjų pajamų) buvo sunaudota bankų operacinėms ir amortizacijos išlaidoms.

Šaltinis: Lietuvos bankas