Bankų veikla ir jų priežiūra 2006 metų pirmąjį ketvirtį

Bankų veiklos apžvalga

Veikiančių šalies komercinių bankų turtas (aktyvai), bankų pateiktų 2006 m. balandžio 1 d. finansinių ataskaitų duomenimis, sudarė 47 mlrd. Lt ir per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo 2,4 mlrd. Lt, arba 5,4 proc. Klientams suteiktų paskolų buvo 28,3 mlrd. Lt - per šių metų pirmąjį ketvirtį jų suma išaugo 2,4 mlrd. Lt, arba 9,1 proc. Šalies bankuose laikomų indėlių suma 2006 m. balandžio 1 d. sudarė 25 mlrd. Lt - per ataskaitinį ketvirtį ji sumažėjo 103 mln. Lt, arba 0,4 proc., daugiausia dėl sumažėjusių privačių įmonių indėlių. O bankuose laikomi gyventojų indėliai, nepaisant augančio vartojimo bei populiarėjančių alternatyvių investavimo galimybių, per pirmąjį 2006 m. ketvirtį padidėjo gana daug - 791 mln. Lt, arba 5,7 proc.


Bankų sistemos kai kurių turto ir įsipareigojimų straipsnių dinamika (mln. Lt)

Eil.Nr.

Balansinės ataskaitos straipsnio pavadinimas

2005 04 01

2006 01 01

2006 04 01

Pasikeitimas per 2006 m. I ketvirtį (proc.)

Pasikeitimas per metus (proc.)

1

Turtas (aktyvai)

30 806,7

44 848,7

47 265,4

5,4

53,4

2

VVP

2 826,6

3 549,3

3 561,8

0,4

26,0

3

Kiti skolos VP

618,1

1 540,7

1 557,8

1,1

2,5 karto

4

Paskolos finansų institucijoms

1 847,4

4 226,9

4 407,4

4,3

2,4 karto

5

Klientams suteiktos paskolos

17 797,9

25 957,2

28 312,8

9,1

59,1

5.1

Iš jų paskolos privačioms įmonėms

1 1602

15 621,4

17 270,3

10,6

48,9

5.2

Iš jų paskolos gyventojams

5 153,8

8 539,2

9 847,1

15,3

91,1

5.2.1

Iš jų būsto paskolos

3 891,6

6 413,5

7 355,4

14,7

89,0

6

Paskolų vertės sumažėjimas (specialieji atidėjiniai)

128,3

269,8

300,4

11,3

2,3 karto

 7

Paskolų vertės sumažėjimas (specialieji atidėjiniai) / suteiktos paskolos, proc.

0,72

1,04

1,06

-

-

8

Indėliai ir akredityvai

19 131,8

25 133,4

2 5030,4

-0,4

30,8

 8.1

privačių įmonių

6 982,7

9 610,9

8 339,3

-13,2

19,4

 8.2

fizinių asmenų

10 414

13 757,5

14 548,2

5,7

39,7

9

Akcininkų nuosavybė

2 603,4

3 206,2

3 321,7

3,6

27,6

10

Einamųjų metų pelnas (nuostolis)

91,1

354

135,1

-

-

Iki šiol keletą metų iš eilės buvo stebima bankų koncentracijos mažėjimo tendencija, o pirmąjį šių metų ketvirtį bankų koncentracijos rodikliai atskirose rinkos srityse pastebimai ūgtelėjo. Bankų valdomo turto rinkos struktūroje trijų didžiausių bankų užimama rinkos dalis per metus padidėjo nuo 66,7 proc. iki 69,2 proc., klientams suteiktų paskolų rinkoje trijų didžiausių bankų koncentracija atitinkamai išaugo nuo 71 proc. iki 72,9 proc. Viena iš labiausiai koncentruotų išliko gyventojų indėlių rinka, kurios koncentracija per pastaruosius metus kito labai nežymiai ir kurioje trijų didžiausią rinkos dalį turinčių bankų dalis 2006 m. balandžio 1 d. sudarė 77,1 proc.

PASKOLOS

Bankų sistema ir toliau išlaikė sparčius paskolų portfelio augimo tempus. Ataskaitinį ketvirtį bankų klientams suteiktų paskolų portfelio augimas sudarė 2,4 mlrd. Lt, arba 9,1 proc. Per metus paskolų portfelis padidėjo 59,1 proc. (2006 m. balandžio 1 d. palyginti su 2005 m. m. balandžio 1 d.).

Nepaisant palaipsniui didėjusių palūkanų normų, esminės prielaidos bankų paskolų portfelio plėtrai išliko nepakitusios. Sparčiai auganti šalies ekonomika, Europos Sąjungos paramos fondų įsisavinimo procesai, vis dar pakankamai žemos palūkanų normos bei, palyginti su kitomis Europos šalimis, gana mažas paskolų portfelio ir BVP santykis rodo, kad dar išlieka erdvės bankų paskolų rinkos augimui. 2006 m. balandžio 1 d. duomenimis, Lietuvos bankų paskolų portfelis, įskaitant paskolas finansų institucijoms, sudarė apie 43,6 procento planuojamo 2006 m. šalies BVP.

Bankų paskolų portfelio augimo potencialą patvirtina ir sparčiai augantys bankų nebalansiniai kreditavimo įsipareigojimai, kurių apimtis per metus padidėjo 4,15 mlrd. Lt, arba 92,5 proc., ir 2006 m. balandžio 1 d. sudarė 8,6 mlrd. Lt.

Pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausiai paskolų buvo suteikta privačioms įmonėms (joms suteiktų paskolų portfelis padidėjo 1,6 mlrd. Lt, arba 10,6 proc.), o paskolos gyventojams (padidėjo atitinkamai 1,3 mlrd. Lt, arba 15,3 proc.) išliko vienu iš dinamiškiausiai augančių bankų turto straipsnių. Nors gyventojams teikiamose paskolose toliau dominuoja būsto paskolos, vis svarbesnis tampa ir kitos paskirties (vartotojiškų ar pastaruoju metu populiarumą įgaunančių paskolų investavimui) paskolų gyventojams išaugimas. Per metus, palyginti su 2005 m. balandžio 1 d., bankų suteiktos paskolos gyventojams išaugo 4,7 mlrd. Lt, arba 91 proc. Iš jų būsto paskolos per tą patį laikotarpį padidėjo 3,5 mlrd. Lt , arba 89 proc., o kitos paskirties – 1,2 mlrd. Lt, arba 97 proc.

Būsto paskolos gyventojams populiarumą įgavo tik pastaraisiais metais ir jų (kaip ir kitų paskolų gyventojams) apimtis bei lyginamieji svoriai, palyginti su kitomis regiono šalimis, taip pat išlieka vieni žemiausių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto rinkai yra ypač būdingas cikliškumas, manoma, kad bankų plėtra, teikiant būsto paskolas, ateityje galėtų sąlygoti didesnį kredito rizikos susikaupimą bankuose.

Bankų turto nuvertėjimo (specialiųjų atidėjinių) apimtis per 2006 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 30,5 mln. Lt, arba 10,9 proc., o specialieji atidėjiniai nebalansiniams straipsniams per ketvirtį padidėjo 1 mln. Lt, arba 14,8 proc. Bankų nuostoliai, susiję su paskolų nuvertėjimu, artimiausiu metu gali dar šiek tiek padidėti dėl teismo iškeltos bankroto bylos vienai iš didžiausių šalies įmonių.

Bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai išliko pakankamai geri. 2006 m. balandžio 1 d. paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) ir paskolų portfelio santykis sudarė 1,06 proc. (metų pradžioje - 1,04 proc.), o paskolų, kurių periodiniai mokėjimai uždelsti 60 ir daugiau dienų, santykis su paskolų portfeliu per ketvirtį padidėjo nuo 0,61 proc. iki 0,84 proc.

VEIKLOS RIZIKĄ RIBOJANČIŲ NORMATYVŲ VYKDYMAS

Gana ilgą laiką santykinai siaurame intervale svyruojantys bankų sistemos einamojo likvidumo rodikliai rodo gana stabilią bankų sistemos likvidumo situaciją. 2006 m. pirmąjį ketvirtį bankų sistemos likvidumo rodikliai kito nežymiai ir, 2006 m. balandžio 1 d. duomenimis, normatyvinis bankų sistemos likvidumo rodiklis sudarė 41,23 proc. bei 11 procentinių punktų viršijo Lietuvos banko nustatytą minimumą (30 proc.).

Bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis dėl sparčiai augančio kreditavimo sumažėjo 0,31 proc. punkto ir 2006 m. balandžio 1 d. sudarė 10 proc.

2006 m. balandžio 1 d. šalies bankai, nepažeisdami kapitalo pakankamumo normatyvo vykdymo, galėjo prisiimti 7,8 mlrd. Lt papildomos aktyvų rizikos (2 mlrd. Lt mažiau nei prieš metus), arba papildomai sumažinti paskolų vertę 680 mln. Lt, t.y. 2,4 kartus padidinti dabartinį paskolų vertės sumažėjimą.

Pirmąjį šių metų ketvirtį visi šalies komerciniai bankai vykdė visus Lietuvos banko nustatytus normatyvus.

AKCININKŲ NUOSAVYBĖ

Akcininkų nuosavybė 2006 m. pirmąjį ketvirtį išaugo 119,6 mln. Lt, arba 3,7 proc., ir 2006 m. balandžio 1 d. siekė 3,3 mlrd. Lt. Tam didžiausios įtakos turėjo bankų per ketvirtį uždirbtas 137,6 mln. Lt pelnas. Kapitalo bazės žymiau nesusilpnino ir 2005 m. bankų pelno paskirstymas. Bankai, skirstydami 2005 m. paskirstytinąjį rezultatą, atsižvelgė į Lietuvos banko rekomendacijas ir formavo bendruosius rezervus su tikėtina rizika susijusiems nuostoliams padengti (17,5 mln. Lt), daugiau nei privaloma didino privalomą rezervą (23,9 mln. Lt), kai kurie bankai dalį pelno (16,3 mln. Lt) nukreipė į atsargos kapitalą, kurio paskirtis yra garantuoti banko finansinį stabilumą ir kuris akcininkų sprendimu gali būti panaudotas banko veiklos nuostoliams. Be to, AB bankas "NORD/LB Lietuva" 49 mln. Lt nepaskirstytojo pelno nutarė skirti įstatiniam kapitalui didinti.

Bankų sistemos įstatinis (įregistruotas akcinis) kapitalas 2006 m. balandžio 1 d. sudarė 1,58 mlrd. Lt. Šių metų pirmąjį ketvirtį tik AB Šiaulių bankas padidino įstatinį kapitalą 10 mln. Lt. Keletas bankų artimiausiu metu ketina didinti įstatinį kapitalą.

Užsienio investuotojų valdoma įstatinio kapitalo dalis per ketvirtį nežymiai sumažėjo. Lietuvos bankų sistemoje dominavo skandinaviškas kapitalas.

PELNINGUMAS IR VEIKLOS EFEKTYVUMAS

Bankų pateiktų 2006 m. balandžio 1 d. finansinių ataskaitų duomenimis, ataskaitinį ketvirtį visi šalies bankai, išskyrus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (jis patyrė 2,7 mln. Lt nuostolį), dirbo pelningai ir gavo 135,1 mln. Lt pelną, arba 48,4 proc., daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kuomet Lietuvos bankų sistema gavo 91,1 mln. Lt pelno. Bankų pelningumui didžiausios įtakos ir toliau tebeturi paskolų portfelio duodamos pajamos, kurios didžia dalimi nulėmė 73,4 mln. Lt mln. Lt, arba 42,5 proc., padidėjusias grynąsias palūkanų pajamas.

Augant bankų turtui bei didėjant teikiamų paslaugų apimčiai bei įvairovei, bankai gauna vis daugiau grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų, kurios, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 28,8 mln. Lt, arba 33,5 proc., (iš jų grynosios komisinių pajamos už bazinės valiutos keitimą padidėjo 2,7 mln. Lt ir 2006 m. balandžio 1 d. sudarė 8,5 mln. Lt). Bankų veiklos rezultatus taip pat pagerino per ataskaitinį laikotarpį gautos 22,8 mln. Lt, arba 2 kartus didesnės, pajamos iš operacijų užsienio valiuta, išvestinėmis ir kitomis finansinėmis priemonėmis bei 7,9 mln. Lt didesnės pajamos už nuosavybės vertybinius popierius.

Galima išskirti ir keletą veiksnių, kurie turėjo neigiamos įtakos bankų veiklos rezultatams. Gerokai išaugusių veiklos apimčių aptarnavimui bankai padarė daugiau operacinių išlaidų, kurios padidėjo 33,6 mln. Lt, arba 24,2 proc., bei, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, patyrė 21,9 mln. Lt didesnes išlaidas, susijusias su paskolų ir kito turto nuvertėjimu (išlaidas specialiesiems atidėjiniams).

Veikiančių bankų pelnas

Eil.Nr.

Bankas

Einamųjų metų pelnas (mln. Lt)

2005 04 01

2006 04 01

1.

AB bankas "NORD/LB Lietuva"

4,4

16,5

2.

AB Ūkio bankas

2,4

7,7

3.

AB SEB Vilniaus bankas

35,9

44,8

4.

AB Šiaulių bankas

1,2

6,0

5.

AB bankas "Snoras"˜

10,4

9,5

6.

UAB Medicinos bankas

0,5

0,6

7.

AB PAREX BANKAS

2,9

2,4

8.

AB bankas "Hansabankas"˜

30,2

45,9

9.

AB SEB VB būsto bankas

1,0

0,7

10.

AB Sampo bankas

0,7

3,3

 

IŠ VISO bankų:

89,7

137,6

11.

Bayerische Hypo- und Vereinsbank AG Vilniaus skyrius

0,8

0,2

12.

Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius

0,6

-2,7

  IŠ VISO užsienio bankų skyrių:

1,4

-2,5

 

IŠ VISO:

91,1

135,1

Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, einamųjų metų veiklos rezultatai, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, buvo sėkmingesni daugumai šalies bankų.

Bankų sistemos realioji palūkanų marža ir ataskaitinį ketvirtį išlaikė mažėjimo tendenciją, per ketvirtį sumažėjusi 0,18 procentinio punkto ir pasiekusi naują mažiausią per pastaruosius metus lygį (2,4 proc.). Realiosios palūkanų maržos mažėjimą ataskaitinį ketvirtį visų pirma nulėmė augusios vidutinės bankų pritraukiamų išteklių palūkanos (kurios didėjo visuose bankuose, išskyrus AB Šiaulių banką). Tą labiausiai sąlygojo Europos ir JAV centrinių bankų didintos eurų (nuo kurių palūkanų tampriai priklauso ir litų palūkanos) ir JAV dolerių bazinės palūkanos. O vidutinis bankų palūkanas duodančių aktyvų pajamingumas, nepaisant jau minėtų didėjančių palūkanų normų, dėl aštrios konkurencijos rinkoje ūgtelėjo santykinai nežymiai, o kai kuriuose bankuose netgi sumažėjo.

Bankų sistemos efektyvumą parodantis fiksuotų išlaidų santykis su pagrindinės veiklos pelnu ir toliau išlaikė gerėjimo tendenciją bei per metus sumažėjo (pagerėjo) 9 proc. punktais ir 2006 m. balandžio 1 d. sudarė 48,07 proc., t.y. tokia dalis bankų iš pagrindinės veiklos uždirbto pelno (grynųjų pajamų) buvo sunaudota bankų operacinėms ir amortizacijos išlaidoms.

Šaltinis: Lietuvos bankas