Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn individualios veiklos pajamų apmokestinimas

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 10 straipsnio nuostatos įtvirtina gyventojų prievolę apskaičiuoti ir deklaruoti gautas individualios veiklos pajamas, jeigu tokia veikla atitinka GPMĮ 2 str. 17 dalyje apibrėžtus individualiai veiklai būdingus požymius.

Kokie yra individualios veiklos požymiai?

Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Todėl gyventojai laikomi vykdančiais individualią veiklą, jeigu jų vykdoma veikla turi tokius požymius:

- tęstinumas – gyventojo sudaromiems sandoriams būdingas tęstinumas ir atsikartojamumas;

- savarankiškumas – kai gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu.

Kokia tvarka gyventojas turi įregistruoti vykdomą individualią veiklą?

Gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios privalo apsilankyti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą įregistruoti jį Mokesčio mokėtojų registre (FR0039 formą). Prašyme nurodomas gyventojo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, numatomos vykdyti individualios veiklos rūšis ir kt.

Kokiais turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn atvejais gyventojas laikomas vykdančiu individualią veiklą?

Jeigu gyventojas įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn turtą, siekdamas gauti ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą. Individualia veikla paprastai laikomi tokie atvejai, kai gyventojas, siekdamas ekonominės naudos, įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn:

- pastatus, butus;

- žemės sklypus (pakeitęs arba nepakeitęs žemės paskirties);

- automobilius ir kt.

Pavyzdžiai

1. Tarkime, 2001- 2003 metais gyventojas pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo:

1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą;

25 arų ne žemės ūkio paskirties sklypą, skirtą gyvenamųjų namų statybai;

2003 metais 1 ha žemės sklypą padalino į 5 sklypus, pakeitė žemės paskirtį į komercinę ir pardavė už 200000 Lt kitiems gyventojams, taip pat 2004 metais pardavė 25 arų sklypą juridiniam vienetui už 100000 Lt.

Laikoma, kad gyventojas 2003 ir 2004 metais gavo turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn individualios veiklos pajamų (2003 m. – 200000 Lt, 2004 m. - 100000 Lt)..

2. Gyventojas 2000 m. nusipirko 3 butus. Šiuose butuose atliko remontą ir 2004 metais juos (po 150000 Lt) pardavė. Laikoma, kad 2004 m. gyventojas gavo 450000 Lt turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn individualios veiklos pajamų.

Kaip apmokestinamos turto pardavimo pajamos, jeigu laikoma, kad gyventojas vykdo individualią veiklą?

Jeigu gyventojas vykdo veiklą, turinčią individualios veiklos požymių, jis gaunamas pajamas (net ir tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka jis nebuvo įregistravęs individualios veiklos) kalendoriniams metams pasibaigus iki kitų metų gegužės l d. turi deklaruoti ir nuo jų sumokėti 15 pajamų mokestį (neatėmus patirtų išlaidų veiklai vykdyti) arba 33 proc. pajamų mokestis (jeigu atimamos patirtos išlaidos veiklai vykdyti). Apmokestinimo būdą gyventojas pasirenka pats, tačiau per kalendorinius metus turi būti taikomas tik vienas iš būdų.

Ar galioja GPMĮ 17 str. 1 d. 21 punkte nustatyta parduodamam ar kitokiu būdu perleidžiamam kilnojamam arba nekilnojamam turtui "trejų metų" lengvata, jeigu deklaruojamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn individualios veiklos pajamos?

Gyventojui vykdant individualią veiklą, t.y. parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą (pavyzdžiui, butus, žemės sklypus, automobilius), į tokio turto įsigijimo datą neatsižvelgiama, kadangi "trejų metų" lengvata taikoma parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn tik ne individualios veiklos nekilnojamąjį daiktą ir/ar teisiškai įregistruotą (registruotiną) kilnojamąjį daiktą.

Kokios išlaidos gali būti atimamos iš gautų turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn individualios veiklos pajamų, jeigu gyventojas pasirenka būdą – mokėti 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, atėmus šiai veiklai vykdyti patirtas išlaidas?

Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo faktiškai patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos. Jeigu gyventojas perka ir parduoda automobilius, pastatus, žemės sklypus ir pan., jis gali atimti tokio turto įsigijimo išlaidas, sumokėtus mokesčius, rinkliavas bei kitas patirtas išlaidas (plačiau galima rasti GPMĮ 18 straipsnio komentare, kuris yra paskelbtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje www.vmi.lt)

Atimamos išlaidos turi būti pagrįstos teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiais dokumentais.

Kokiais atvejais gyventojai, vykdantys individualią veiklą, už parduotą nekilnojamą ir kilnojamą turtą turi skaičiuoti PVM?

Gyventojai, vykdantys individualią (ekonominę) veiklą, už parduodamą nekilnojamą ir kilnojamą turtą (kai šie sandoriai nėra atsitiktinio pobūdžio) turi skaičiuoti PVM, jei yra įvykdytos tokios sąlygos:

1) parduodamas ar kitaip nuosavybės teise perleidžiamas turtas yra:

- žemė statyboms (žeme statyboms laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai),

- nauji pastatai ar statiniai bei jų dalys (naujas pastatas ar statinys - tai nebaigtas ar baigtas pastatas ar statinys bei jų dalys - 24 mėnesius po jų užbaigimo),

- kilnojamasis turtas (pvz., automobiliai).

2) už per paskutiniuosius 12 mėnesių parduotą ar kitaip perleistą kito asmens nuosavybėn turtą gauta bendra atlyginimo suma viršija 100 000 Lt .

Pavyzdys

Tarkime, kad fizinis asmuo 2003 m. vasario mėnesį Vilniaus mieste įsigijo du žemės sklypus, skirtus statyboms, 2003 m. balandžio mėn. – vieną sklypą Kaune. 2004 m. liepos mėnesį minėtas fizinis asmuo Kaune įsigytą žemės sklypą parduoda už 60 000 Lt, rugpjūčio mėnesį – vieną sklypą Vilniuje – už 200 000 Lt, rugsėjo mėnesį parduoda dar vieną sklypą Vilniuje – už 350 000 Lt.

Šiuo atveju, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taikymo prasme, fizinio asmens vykdomai veiklai (sklypų pardavimui) būdingas atsikartojamumas, tęstinumas, ir laikoma, kad fizinis asmuo vykdo ekonominę veiklą, kuri yra PVM objektas. Tačiau pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio nuostatas asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, tampa privalomu PVM mokėtoju, kai jo atlygis už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas per paskutinius 12 mėnesių viršija 100 000 Lt ribą. Vadinasi, pateiktu atveju fizinis asmuo privalomu PVM mokėtoju tampa tik po to, kai parduoda antrąjį žemės sklypą, t. y. 2004 metų rugpjūčio mėnesį.

Detaliau apie gyventojų prievoles skaičiuoti PVM paaiškinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos parengtoje brošiūroje "Atmintinė fiziniams asmenims apie pridėtinės vertės mokestį", kurią galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje (www.vmi.lt).

Kur galima kreiptis išsamesnės informacijos?

Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla , išsamesnę informaciją gali gauti apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų teritoriniuose skyriuose pagal savo gyvenamąją vietą.

Leidinys parengtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos